Žiemą net ir patiems atspariausiems augalams būna nelengva, ypač pastaraisiais metais. Gamta tapo visiškai nenuspėjama ir saugoti savo sodą nuo jos kaprizų vis sunkiau. Pagaliau, ar visada turime patikimos informacijos apie tai, kaip teisingai prieš žiemą apdengti augalus? O juk mūsų klaidos gali kainuoti augalams gyvybę! Todėl aptariame pakankamai populiarius mitus apie augalų dengimą žiemai.
Pirmas mitas: dengti reikia visus sodo augalus
Pastaruoju metu žiniasklaidoje atsirado tiek patarimų apie augalų dengimą žiemai, kad daugelis pradedančiųjų sodininkų nusprendė, kad būtina uždengti visus be išimties augalus.
Nepatikėsite, dauguma daugiamečių augalų jūsų sklype gali kuo puikiausiai peržiemoti ir be jokio papildomo uždengimo, nes jie gerai adaptavosi prie mūsų regiono klimato.
Žinoma, yra ir nepakankamai oro kaprizams atsparių augalų rūšių, kuriomis teks pasirūpinti.
Pirmiausia tai visų rūšių rožės (išimtis yra tik parko rožės), raganės, kurios žiedus sukrauna ant pernykščių ūglių, flioksai, bijūnai, lelijos, rododendrai ir taip toliau.
Tačiau persistengti tikrai nereikia! Pavyzdžiui, didžioji dalis rožių žūsta ne nuo šalčių, o nuo banalaus iššutimo – dėl to, kad augalai rudenį buvo uždengti per anksti, o pavasarį, priešingai, nudengti per vėlai.
Antras mitas: augalų uždengimas – sėkmingo peržiemojimo garantija
Daugeliui sodininkų tenka stebėti liūdną paveikslą: atrodytų, kruopščiai žiemai paruošti ir gerai apdengti augalai dėl nesuprantamų priežasčių žūva. Kodėl taip nutinka? Reikia prisiminti, kad augalai žūva ne tiek nuo stipraus šalčio, kiek nuo didelių temperatūros svyravimų, ypač rudens ir pavasario atšilimų metu.
Būtent nestabilus oras su dideliais temperatūros svyravimais provokuoja dirvožemio permirkimą ir peršalimą. Dėl to augalai patiria įvairius mechaninius pažeidimus, pradeda pūti jų šaknų sistema, atsiranda šutimas, kol galiausiai augalai žūva. Prisiminkite, kad neperžiemoti gali ir gerai apdengtas augalas.
Augalų dengimo žiemai nereikia suvokti kaip panacėjos. Dengimas – tai tik vienas iš būdų, padedančių padidinti augalų atsparumą žiemai. Vienas, tačiau ne vienintelis!
Augalų paruošimu žiemai užsiimkite kompleksiškai: atkreipkite dėmesį ne tik į teisingą augalo pasodinimą, bet ir būtinybę laiku palaistyti, patręšti.
Žinoma, jeigu to reikia, augalus būtina laiku uždengti!
Trečias mitas: apkaupimo žemėmis pakanka žemiems augalams uždengti
Apkaupimas – dirvožemio kalnelio suformavimas aplink virš šaknų esančią augalo dalį – tradicinis augalų dengimo žiemai metodas.
Jis padeda ne tik apsaugoti augalą nuo šalčių (nors to gauburėlio dirvožemis iš tiesų lėčiau peršąla), kiek sukuria aplink jį dirvožemio reljefą. Dėl šio reljefo pavasarį geriau nuteka polaidžio vanduo, o pats augalas apsaugojamas nuo permirkimo.
Nėra prasmės neigti, kad apkaupimas yra geras augalų dengimo žiemai metodas, tačiau reikia šį tą žinoti.
Pirma, stenkitės apkaupti ne paprasta sodo žeme, o, pavyzdžiui, perpuvusiu mėšlu. Jo struktūra lengvesnė, lyginant su dirvožemiu, jis nesusiguli, pasižymi geresne šilumos izoliacija, kadangi jo laidumas šilumai žemesnis, taip pat padidina dirvos derlingumą. Taigi, tai ne tik gera danga nuo šalčio, bet ir puiki trąša jūsų augalams.
Tačiau grįžkime prie minties, kad augalų paruošimu žiemai reikia ruoštis kompleksiškai. Apkaupėte rožes – puiku, tačiau dabar dar virš jų padarykite savotišką palapinę.
Toks statinys taps patikima priedanga jūsų augalams. Juo labiau, jai padaryti reikia visiškai nedaug: nesudėtingo karkaso ir bet kokios tinkamos dengimui medžiagos.
Ketvirtas mitas: geriausia augalus žiemai dengti spygliuočių šakomis ir nukritusiais lapais
Niekas nesiginčija, kad ir spygliuočių šakos, ir nukritę lapai yra puiki danga augalams apdengti, tačiau… Pakalbėkime apie juos konkrečiau.
Spygliuočių šakos
Eglių ir pušų šakos pagrįstai laikomos vienu geriausių priemonių augalams apdengti. Jos nereikalauja materialinių sąnaudų ir puikiai susitvarko su joms iškelta užduotimi – tampa puikia priedanga augalams peržiemoti.
Negana to, šakos apsaugo ne tik nuo stiprių šalčių, bet ir graužikų, kurie taip ir kėsinasi pasimėgauti jūsų augalais.
Be to, spygliuočių šakos puikiai apsaugo augalus nuo šaltų vėjų, šlapdribos ir lijundros. Nors šios šakos nepadidina augalų atsparumo šalčiams, tačiau po jomis susidaro augalams idealiai tinkanti šilumą izoliuojanti erdvė su puikia ventiliacija.
Spygliuočių šakų priedangoje ne tik puikiai išlyginami temperatūros svyravimai, bet ir nebaisūs deginantys žiemos saulės spinduliai. Taigi, spygliuočių šakos yra ideali priemonė, kuri padės jūsų augalams sėkmingai peržiemoti. Ir vis gi…
Jeigu gyvenate toli nuo miško, gauti spygliuočių šakų bus pakankamai sunku, tai pirma.
Antra, net jeigu miškas visiškai šalia, prisiminkite, kad eglių ir pušų šakas galima imti tik nuo jau nukirstų medžių planiniuose kirtimuose ar sanitarinio valymo vietose.
Trečia, kartu su iš miško parneštomis spygliuočių šakomis jūs galite į savo sklypą atsinešti įvairių kenkėjų ir netgi infekcijų.
Prieš pasirūpindami spygliuočių šakų atsargomis, pereikite per mišką ir apžiūrėkite egles ir pušis – ar jos visos sveikos? Jūs matote pageltusias šakeles ir rusvus spyglius? Kokios būklės jų žievė? Ar ant jos nėra juodų ataugų ar plikų lopinėlių?
Jeigu taip, tai tokia danga gali negrįžtamai pakenkti jūsų sode augantiems augalams. Tad ką daryti?
Atsakymas paprastas – neneškite iš miško sergančių spygliuočių šakų. Jos tinka tik nuo tų spygliuočių, kurie yra sveiki ir, dar geriau, auga jūsų sklype.
Nukritę lapai
Nukritę lapai taip pat yra nebloga medžiaga augalams dengti. Jie patikimai apsaugo dirvožemį nuo pirmųjų šalnų, yra puikus maistas sliekams, kurie, savo ruožtu, didina paties dirvožemio derlingumą. Tačiau ar visus lapus galima naudoti augalams dengti?
Turbūt dažnam sodininkui teko stebėti, kaip greitai sudūla sodo medžių lapai. Be to, būtent lapuose labai mėgsta įsitaisyti pelės, kurios sodui neatneš jokios naudos. O štai žalą – gali.
Per žiemą supūti nespėja tik ąžuolo lapai, todėl būtent juos geriausia naudoti augalams dengti. Kaip alternatyvą galima naudoti beržo, klevo ir kaštono lapus.
Tačiau tai dar ne viskas. Prieš tai, kai augalus uždengsite lapais, juos būtina tinkamai paruošti. Reikia rinkti ką tik nukritusius ir visiškai sausus lapus. Negalima augalų dengti šlapiais lapais, iki naudojimo jie turi būti laikomi sausoje patalpoje.
Dar vienas lapų naudojimo augalų dengimui trūkumas – jų nuėmimas pavasarį reikalauja daug laiko ir jėgų. Kaip to išvengti?
Viskas pakankamai paprasta – surinkite lapus laiku, sudėkite juos į smulkaus tinklo maišus (tokiuose maišuose parduodamos morkos, svogūnai ir kitos daržovės) ir denkite augalus būtent šiais maišais, neišpildami iš jų lapų.
Tokiuose tinkliniuose maišuose lapai gerai laikysis, mat jie galės kvėpuoti. O pavasarį vos per kelias minutes tokią augalų dangą nuimsite ir sutvarkysite.
Kad tinkliniuose maišuose esantys lapai visą žiemą liktų sausi ir nešustų, virš jų būtina padaryti papildomą priedangą. Tam galima suręsti kubo arba piramidės formos karkasą, tai priklauso nuo dengiamo augalo formos.
Paskui tą karkasą reikia aptempti bet kokia neaustine medžiaga (tik ne polietileno plėvele!). Jeigu neaustinės medžiagos neturite, tikrai tiks paprasčiausias ruberoidas, tolis ir kitos panašios medžiagos.
Penktas mitas: neaustinės medžiagos – idealus augalų dengimo būdas
Žinoma, neaustinės medžiagos labai palengvintų darbą. Jos išties padeda auginti kai kurias kultūras ir yra puiki medžiaga augalams žiemą apsaugoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu jūs jas teisingai naudojate.
Štai paprastas pavyzdys: kruopščiai tankia neaustine medžiaga apdengta eglė po žiemos gali paprasčiausiai žūti. Kodėl? Juk būtent tokios medžiagos danga parduodama parduotuvėse spygliuočiams dengti! Kaip taip? Ar gamintojas kalba netiesą?
Iš tikrųjų, neaustinės dangos tikrai puikiai tinka spygliuočiams apsaugoti, tačiau tik ten, kur iškrenta nedaug sniego! Jeigu žiemos rūsčios, kai atšilimus keičia stiprūs šalčiai, tokias dangas reikia naudoti labai atsargiai!
Jūs tik pagalvokite: visą žiemą jūsų vargšė eglė prastovės šlapiame ir šaltame „apdare“, o kur dar stiprūs šalti vėjai ir šalčiai, kurie šį „apdarą“ pavers ledo šarvais. Koks augalas galėtų iškęsti tokį išbandymą?
Ką daryti? Visiškai nenaudoti neaustinių medžiagų kaip dangos žiemai? Tikrai ne. Tiesiog nereikia į ją visiškai įsupti spygliuočio – užmeskite jį ant viršutinės medžio karūnos dalies, maždaug ant trečdalio, o apatinė dalis tegul lieka neuždengta. Apatinę medžio dalį puikiai apsaugos sniegas.
Tiesiog iškritus sniegui, kuo daugiau jo sukaskite aplink spygliuotį. Ir tik tada, kai praktiškai visas sniegas ištirps – tai bus vasario pabaigoje ar kovo pradžioje – galėsite užmesti kokią nors medžiagą ir ant likusios medžio dalies.
Beje, tai nebūtinai turi būti neaustinė medžiaga, galima naudoti paprastą maišinį audeklą ar kartono skydus.
Jeigu jūs būtinai norite neaustine danga nuo žiemos apsaugoti rožes, raganes ir kitus augalus, galite ją naudoti, tačiau vėl gi, derindami tai su kitais apsaugos metodais: tais pačiais lapais ar spygliuočių šakomis. Tik taip jūs galėsite augalams sukurti idealią priedangą žiemai.
Taip pat nuo žiemos jūsų augalus apsaugoti gali:
Sniegas – tai puiki medžiaga augalams apdengti. Būtent sniegas padės jums apsaugoti augalus nuo stiprių šalčių, tačiau vėl gi, nenaudokite vien sniego.
Apdenkite juo augalus, jau pridengtus lapais ir neaustine medžiaga – tai labai padidins apsaugos veiksmingumą. Spręskite problemą kompleksiškai!
Keramzitas, kuris tarnauja ne tik kaip puiki danga, bet ir kaip geras drenažas ir šilumos izoliatorius. Be to, keramzito privalumas slypi tame, kad jis apsaugo augalus ir žiemą, ir vasarą, nes neleidžia pūti jų šaknų sistemai.
Norint paruošti augalus žiemai, keramzitą reikia pilti iškart po rudeninio apgenėjimo, nes nėra prasmės laukti šaltesnio oro, o tai labai patogu.
Durpės, kuriomis tradiciškai apšiltinama žemė aplink įvairius krūmus ir medžius. Tačiau ir su durpėmis reikia būti atsargiems – jos labai rūgština dirvožemį, ir jeigu vieniems augalams tai tik į naudą, tai, pavyzdžiui, alyvai tikrai pakenks.
