Žiema jau baigiasi ir daržuose bei soduose tuoj vyks įvairiausi darbai. Pradės kilti ir nauji šiltnamiai. Kai kuriose Lietuvos vietose jie gali būti statomi jau dabar, tačiau daugumoje vietovių dar laukiama, kol iš žemės pasitrauks įšalas. Vis dėlto, net ir tokiu atveju laukti liko nebedaug. ManoNamai.lt pasidomėjo, kurie pasirinkimo aspektai, įsirengiant naują šiltnamį, yra aktualiausi.
Kada statyti šiltnamį?
Šiltnamius žmonės paprastai įsigyja pavasarį arba rudenį. Tiesa, juos galima įsigyti visais metų laikais, tačiau montavimo darbai priklauso nuo oro sąlygų, kurios skiriasi kiekvienais metais. Šiemet pavasaris gana ankstyvas, todėl ir darbai gali būti pradėti anksčiau. „Reikėtų palaukti, kol išeis įšalas, žemė šiek tiek pradžius. Ten, kur žiemą buvo daugiau sniego, žemė bus mažiau įšalusi, vadinasi, jau galima galvoti apie šiltnamio statymą. Praėjusiais metais pavasaris buvo labai vėlyvas ir orai atšilo staiga, balandžio pabaigoje. Šiemet pavasaris prasidėjo gerokai anksčiau, orai šyla palaipsniui, todėl žmonės turi daugiau laiko planavimui, šiltnamio vietos parinkimui. Įšalas jau po truputį traukiasi, nors kol kas daug kur šlapia, tačiau jau greitai šiltnamius bus galima statyti visoje Lietuvoje“, – teigia šiltnamiais prekiaujančios įmonės vadovė Lilija Serekpajevienė.
Kur statyti šiltnamį?
Šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Geriausia šiltnamio galus orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare. Idealu būtų šiltnamį statyti taip, kad jo niekas neužstotų – medžiai, dideli pastatai, malkinės, namai.
Svarbu, kad nebūtų pavėsio, kitu atveju toje vietoje žemė nuolatos bus drėgna ir daržovėms bus sunku augti.
Reikėtų atkreipti dėmesį į žemės kokybę. Nerekomenduojama statyti ant molingos sunkios žemės, nebent turite galimybę šiltnamyje žemę pakeisti.
L. Serekpajevienė teigia, kad įsirengus tvirtą šiltnamį, užuovėja galima nesirūpinti. „Jei žmonės nori statyti šiltnamį užuovėjoje arba dėl sklypo išplanavimo privalo statyti šalia didesnių objektų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiltnamį apšviestų kuo daugiau saulės, nestatyti šiaurinėje objekto pusėje. Svarbūs konstrukciniai sprendimai – šiltnamius galima tvirtinti prie išlieto pamato. Dabar dauguma šiltnamių gaminami apgalvotai, turi pamatėlius, prie kurių pritvirtintos specialiai paruoštos „kojelės“ įkasamos į žemę, tad betonuoti pamato visai nereikia – tokios konstrukcijos vėjas neišraus“, – pasakoja pašnekovė.
Kokie yra šiltnamių tipai?
Skiriami du šiltnamių formos tipai – šlaitinis ir arkinis. Kurios šiltnamius rinktis, daugiausia lemia asmeninis skonis ir ekonominiai motyvai.
Arkinius šiltnamius pagaminti yra lengviau, o šlaitiniai šiltnamiai turi sudėtingesnę konstrukciją, todėl yra brangesni. Taip pat arkinius šiltnamius lengviau sumontuoti. „Pirmiausia žmonės juos renkasi atsižvelgę į ekonomines galimybes ir poreikius. Jei jos leidžia rinktis tarp tipų, tuomet šiltnamio tipas – jau skonio reikalas. Tipas iš dalies gali priklausyti ir nuo auginamų augalų. Jei auginate žemaūgius pomidorus, paprikas, jums gali užtekti žemesnio arkinio šiltnamio. Jei norite auginti aukštesnius pomidorus ir agurkus, geriau, kai šiltnamio sienų aukštis yra 1,60-1,80 m. Kita vertus, jei augalas netelpa, visuomet galima jam pakirpti viršūnėlę – taip augalai gaus daugiau saulės, maistinių medžiagų ir geriau ir derės“, – teigia pašnekovė.
Šiltnamiais prekiaujančios įmonės „NT grupė“ atstovas Gediminas Pilipūnas, teigia, kad renkantis šiltnamio formą reikėtų atsižvelgti ir į jos priežiūrą kitais metų laikais. „Reikia pastebėti, kad nuo arkinių šiltnamių sniegas nukrenta greičiau, nors tai irgi priklauso nuo oro – ar pirma pasnigs, pašals, ar bus šlapdriba. Susikaupusiu sniegu reikėtų pasirūpinti patiems savininkams, bet kokiu atveju nuo arkinio šiltnamio sniegas nukrenta lengviau“, – teigia jis.
Kokios galimos šiltnamių dangos?
Šiltnamiai dengiami polikarbonatinėmis, polietileninėmis ir stiklo dangomis.
Polikarbonatinė danga turi oro tarpą, kas lemia geras jos šilumos savybes – temperatūra statinio viduje svyruoja mažiau. „Polikarbonatinė danga laužo saulės spindulius, išskaido šviesą, todėl nebūna ryškaus perkaitimo.
Polietileniniame arba stikliniame nevėdinamame šiltnamyje temperatūra gali pakilti ir iki 40°C, polikarbonatiniame tik iki 30°C, todėl nėra pavojaus, kad augalai perkais ar nudegs jų viršūnės. Taip pat ši danga turi privalumų pavasarį, kai yra šalnų pavojus – esant -4°C, -5°C polikarbonatinė danga sulaiko šaltį, tik reikėtų stebėti, kad augalai prie jos nesiliestų.
Žinoma, šiltnamis turi būti sandarus. Šiltnamyje, dengtame polietileno plėvele, reikėtų papildomos apsaugos – dengti dar viena plėvele, arba agro plėvele, šiltnamyje pastatyti vandens talpas, ar kitokiais būdais augalus apsaugoti nuo šalnų“, – pasakoja L. Serekpajevienė. Polietileninės dangos privalumai – ji yra pigesnė, ją lengviau dengti, ar perdengti šiltnamį, kai susidėvi. Tačiau 120-200 mikronų tankio plėvelės susidėvi kur kas greičiau nei kitos dangos. Priklausomai nuo tankio, jos tarnauja 1-4 sezonus. Šiltnamiams dengti gali būti naudojama ir stipri armuota plėvelė, sutvirtinta propileninių siūlų tinkleliu, kuri tarnauja 2-3 kartus ilgiau nei paprastos polietileninės plėvelės. Žinoma, jos ir kaina tiek pat kartų yra didesnė.
Stiklas, kaip žinome, yra ilgaamžis, tačiau jo panaudojimą riboja šiltnamio forma – statyti teks šlaitinį, o ne arkinį šiltnamį. Be to, stiklus yra sudėtingiau sudėti, netikėtai sudužus yra didesnė rizika susižeisti. Tiesa, laikantis saugumo ir protingai suplanavus šiltnamio konstrukciją ir vietą, tokios situacijos grėsmė yra minimali. G. Pilipūnas teigia, jog žiemą stiklams kyla didesnė rizika būti sugadintiems. „Iš patirties galiu pasakyti, kad stiklus žiemai reikėtų išimti, kadangi į tarpelius tarp jų gali patekti vandens, jam šąlant stiklai gali suskilti. Tada juos reikia keisti, nes jie neatliks savo funkcijos bei atrodys neestetiškai. Jų išėmimas yra papildomas rūpestis“, – teigia pašnekovas.
Daugiau apie dangas skaitykite čia.
Kokią šiltnamio konstrukciją pasirinkti?
Modernių surenkamų šiltnamių konstrukcijos profiliai gaminami iš dviejų medžiagų – aliuminio arba cinkuoto metalo. Norintys šiltnamius statytis savo rankomis, renkasi tradicines medžiagas – medieną ir plastikinius arkinius lankus. Šis sprendimas pigesnis, gana paprastas, tad savininkas gali pasistatyti šiltnamį pats, tačiau tokios kombinacijos trūkumai, lyginant su metalu, yra trumpesnis tarnavimo laikas ir tai, kad šiltnamis galės atlaikyti mažesnes apkrovas.
L. Serekpajevienė pažymi, kad visos konstrukcijos turi savo pliusų ir minusų, be to, konstrukcijos pasirinkimą lemia ne tik medžiaga, bet ir atitinkami svorio rodikliai. Tvirčiausių šiltnamių dėl klimatinių sąlygų ir stipresnių vėjų reikėtų pajūrio regione. „Aliuminio profiliai nerūdyja. Tiesa, kokybiškas cinkuotas metalas irgi greitai nesurūdys, jam suteikiamos ilgos garantijos, o rūdžių požymiai gali pasirodyti po 20-30 metų. Aliuminis yra mėgiamas ilgapirščių tarpe, todėl geriau tokio šiltnamio labai atokioje vietoje nestatyti“, – pasakoja pašnekovė.
Kaip įrengti šiltnamio vėdinimą?
Šiuolaikiniai šiltnamiai gali turėti įvairių papildomų sprendimų. G. Pilipūno nuomone naudinga naujovė yra automatinė vėdinimo sistema. „Tai automatiniai stoglangiai, kurie atsidaro tada, kai šiltnamio temperatūra pakyla iki nustatytos ribos. Konstrukcijoje esančiuose amortizatoriuose esantis skystis reaguoja į pokyčius – pakilus temperatūrai jis plečiasi. Jam plečiantis keliamas stoglangis – todėl nereikia rūpintis, kad jūsų auginamos daržovės perkais. Kiti vėdinimo sprendimai galėtų būti paprastesni – galima sudėti ir papildomus mechaninius stoglangius, kuriuos reikės atidaryti esant karštam orui. Taip pat galima įsirengti dviejų dalių duris, kurių viršutinę dalį naudosite kaip orlaidę“, – pasakoja pašnekovas.
Šiltnamiuose galima įsirengti šildymą, jeigu auginate lepesnius augalus viso sezono metu. Taip pat egzistuoja ir automatinio laistymo sistemų, tačiau jos aktualesnės auginant didesnius daržovių ar kitų augalų kiekius, turint didelius šiltnamius arba keletą jų.
