Išėję pasivaikščioti lapų nuklotais šaligatviais ir takais, galime padaryti išvadą – jei taip ir toliau, lapkritį nebebus kam kristi. Šis aktyvus procesas ypač aktualus sodininkams ir daržininkams, kuriems nukritę lapai yra ne tik pasigėrėjimo objektas, tačiau gali būti tiek trąša, tiek rizika, kurią reikia pašalinti. Kaip geriausia elgtis su nukritusiais lapais, konsultuoja Šiaulių Universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė dr. Rita Mikaliūnaitė.
Grėbti ar negrėbti. Nors kur internete galite perskaityti raginimų palikti lapų sluoksnį po medžiais ir krūmais, R. Mikaliūnaitės atsakymas į šią dilemą paprastas – lapus geriau sugrėbti. „Pastabesnis skaitytojas skaitydamas bet kokį vadovėlį apie sodininkavimą atkreips dėmesį, kad juose prie rudens darbų yra įkyriai primenama, kad lapus sode būtina sugrėbti. Kodėl? Nes lapuose žiemoja daugelio sodo augalų grybinių ligų pradai – grybiena, sporos, vaisiakūniai. Renkatės tarp gausaus vaisių derliaus ir maistui vartojamų nelabai geros išvaizdos ligų pažeistų vaisių“, –pasakoja pašnekovė.
Ligos
Vyšnių kokomikozė – pažeidžia pavasarį žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis medelius, nes sukėlėjas tuo metu subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas paskleidžia į aplinką.
Serbentų deguliai – nukritusiuose lapuose žiemoja ligos sukėlėjo grybiena, kurios suformuotos sporos pavasarį patenka ant augalo.
Serbentų šviesmargės ligos sukėlėjo piknosporos žiemoja nukritusiuose lapuose.
Serbentų tamsiosios miltligės sukėlėjo agrastinio valkčiagrybio lytinio dauginimosi tamsiai rudi rutuliški vaisiakūniai – kleistoteciai žiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį iš pratrūkusių šių vaisiakūnių ant augalų patenka aukšliasporės.
Lapuose žiemoja ir braškių šviesmargės sukėlėjo grybiena. Tad jei ši liga paplitusi braškyne, tai tikėtina, kad kitais metais jos bus dar didesnė invazija.
Obuolių ir kriaušių rauples sukeliantys grybai yra prisitaikę kaip toliau vystyti savo gyvybinę veiklą, kai atvėsta orai ir jie praranda galimybę maitintis augalų ląstelėse gaminamomis maisto medžiagomis (t.y. parazituoti). Šie sukėlėjai pereina į kitą mitybos būdą, t. y. skaido nukritusių lapų negyvas ląsteles (minta negyva organine medžiaga – tampa saprofitais), o pavasarį atšilus orams, formuoja lytines sporas, kurios patekusios ant jau išaugusių medžių lapų įsiskverbia į juos ir pradeda naują vystymosi ciklą.
„Lapų grėbimas yra vienas iš paprasčiausių būdų, kaip ženkliai sumažinti šių ir kitų ligų plitimą ant augalų sode. Per žiemą ant dirvos paviršiaus pomedžiuose paliktuose lapuose atsiranda daugiau grybelių ir kitų mikroorganizmų, kurie greičiau suskaido lapus, jei juos kompostuojame pavasarį. Tačiau įvertinus, kiek ligų sukėlėjų lieka žiemoti nukritusiuose lapuose ir, kad sudarome jiems galimybę vėl iš naujo pavasarį pradėti naują infekcijos ciklą, lapų sugrėbimas rudenį – yra puiki agrotechninė augalų apsaugos priemonė“, – pataria R. Mikaliūnaitė.
Lapų kompostavimas. Lapai yra viena iš sunkiau skaidomų augalinių liekanų, dėl juose esančių didelio kiekio hemiceliuliozių. „Daugumos augalų lapai, medžių, išskyrus ąžuolo, kompostuojant greitai suyra, jei jie kompostuojami sluoksniuojant su durpėmis, žemėmis ar organinėmis trąšomis, kaip mėšlu. Jei supilame sugrėbtus lapus į rietuvę, tai tikrai komposto lauksime ilgai. Ąžuolo lapai kaip ir paties medžio žievė turi raugų, todėl kompostuojant šio medžio lapus, jie skaidomi ilgai, 3 ir daugiau metų, ir kompostas yra tinkamas augalams, kuriems auginti reikia rūgštesnės aplinkos, kaip antai: rododendrai, erikos“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad į kompostą netinka dėti riešutmedžio lapų, nes jose esančios aktyvios medžiagos (juglonas ir kiti), skaidymo metu patekusios į ruošiamą kompostą slopina daugelio augalų auginimą. Tinka į lapų kompostą dėti įvairių medžių lapų: obelų, kriaušių klevų, liepų, beržų, ir kitų, nei gaminti tik iš vienos genties augalų lapų.
Kompostuojant lapus reiktų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir kompostuojant augalus. „Pirmiausia išlaikyti kompostuojamų medžiagų balansą: augalinės kilmės medžiagos turėtų sudaryti iki 70 proc. į kompostą dedamų medžiagų, apie 20 proc. reiktų dėti organinių trąšų, kaip antai mėšlo ir apie 10 proc. – dirvos. Galima dirvos padidinti iki vieno trečdalio nuo viso būsimo komposto dalies. Tokiu būdu kompostuojant lapus, subrendusį kompostą galima bus naudoti kitais metai rudenį. Jei nėra galimybės dėti organinių trąšų, tuomet jas galima pakeisti jau subrendusiu kompostu. Tuomet komposto rietuvėn dedamų 1 m3 lapų pridedame 5 kg kalkinių trąšų ir 2 kg komposto. Viską sumaišome ir uždengiame. Prieš uždengiant pridėkime skaidymą skatinančių preparatų“, – pataria R. Mikaliūnaitė.
Galima komposto rietuvę laistyti organiniu kompostavimo aktyvatoriumi, pagamintu iš durpių, kurio dedame 100 ml į kibirą vandens. Į rietuvę kraunamas komposto medžiagas rekomenduojama sulaistyti šiuo tirpalu kas 20 cm. Šių priemonių reiktų ieškoti augalų sėklų ir kitų daržo bei sodo prekių parduotuvėse. Jei rietuvę ruošiate rudenį, tai perkaskime ją vasaros pradžioje, jei vis tik lapus kompostuoti nuspręsime pavasarį, rietuvę perpurenti reikės po kelių mėnesių. Tokiu būdu ruošiamas lapų kompostas subręs per 1,5 metų.
Lapų deginimas. R. Mikaliūnaitė primena, kad soduose augančių medžių sugrėbtus nukritusius lapus deginti lauko sąlygomis draudžiama, tiek mieste, tiek kaimo vietovėse. „Augalų lapus daug tikslingiau yra kompostuoti, nei bandyti deginti ir tokiu būdu rizikuoti susilaukti administracinės baudos iš aplinkosaugininkų. Jei neturime galimybės kompostuoti ar lapai yra labai ligoti, tuomet sugrėbtus lapus iš savo privačios nuosavybės teritorijos reikia nugabenti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra įrengtos kiekviename mieste“, – pataria pašnekovė.
Remiantis aplinkos apsaugos reikalavimais augalinės kilmės atliekas (taip pat ir nukritusius lapus) lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtus ar surinktus į krūvas, jeigu nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų kaimo vietovėse. Deginant reiktų pasitikslinti kokie yra kiekvienoje savivaldybėje patvirtinti reikalavimai atstumui būsimo deginimo vietai nuo kitos nuosavybės pastatų.
Vegetacijos metu soduose augantys erškėtinių šeimos augalai (kriaušės, obelys, šermukšniai, cidonijos, medlievos, svarainiai ir kiti) kertami ir deginami, kai nustatoma bakterinės degligės užkrėstų augalų. Ši liga yra karantininė, Lietuvoje fiksuojami tik pavieniai atvejai.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
