Senų ir energiškai neefektyvių namų galima rasti įvairiose šalyse, tačiau nerasi šalies, kurioje namo savininkas džiaugtųsi didesnėmis išlaidomis. Naujai statomiems namams Europos Sąjungoje taikomi griežtesni energiniai reikalavimai, todėl gyvenimas juose tampa šiltesnis ir pigesnis. Senų namų savininkams telieka renovacija, bet ar ji gali būti tokia pat efektyvi?
Kompanijos „Paroc“ kartu su partneriais Švedijoje ir Suomijoje įgyvendinti bandomieji energiškai efektyvios individualių namų renovacijos projektai, parodė, jog pritaikius tinkamus sprendimus, šilumos suvartojimą galima sumažinti net penkis kartus ir priartėti prie pasyvaus namo standarto. Šie projektai buvo pavadinti bendru „renZeroTM“ pavadinimu, nes jų metu senos statybos individualius gyvenamuosius namus siekta priartinti prie energiškai efektyvių pastatų tipo ir sukurti racionalios, optimalios renovacijos modelį.
„Švedijos Lundo technologijų instituto tyrimai rodo, kad 80 proc. namų, kuriuose mes ketiname gyventi, jau yra pastatyti, – pasakoja dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė. – Lietuvoje yra daugiau kaip 0,55 mln. individualių gyvenamųjų namų, juose gyvena per 1,16 mln. gyventojų. Maždaug du trečdaliai namų yra pastatyti prieš 50 metų ir seniau, o jų eksploatacijai kasmet išleidžiama milijonai eurų. Taigi skandinaviška energiškai efektyvios individualių namų modernizacijos patirtis gali būti naudinga ir mums“.
Projekto organizatoriams ir vykdytojams buvo keliama užduotis sukurti tokią metodiką, kurią taikant seni individualūs gyvenamieji namai būtų renovuoti taip, kad taptų energiškai efektyvūs ar net beveik atitiktų nulinės energijos klasės pastatų reikalavimus. Taip pat buvo keliamas tikslas, kad tokiam renovacijos būdui nereikėtų specialių žinių, ypatingų įgūdžių ar įrankių, kad jis būtų tinkamas masiniam taikymui, būtų veiksmingas, ilgaamžis ir greitai atsiperkantis. Be to, šiuo projektu buvo siekiama sukurti sveikesnę, saugesnę ir komfortiškesnę aplinką gyventojams, nenorintiems keisti savo turimos gyvenamosios vietos.
„Skandinavijos šalyse labai populiari karkasinė statyba, todėl projektas pirmiausia ir buvo orientuotas į tokių namų modernizavimą. Aišku, esama pakankamai skirtumų tarp Baltijos šalyse ir Skandinavijoje prieš 50–70 metų vyravusių statybos technologijų, – sako dr. A. Endriukaitytė. – Šiauresnėse šalyse dominavo medinė statyba, o Lietuvoje – mūras. Tačiau ši optimalios renovacijos koncepcija gali būti taikoma ir Lietuvoje, adaptuojant, pritaikant sprendinius prie pas mus dominuojančių konstrukcijų. Koncepcijos idėja ir kompleksinis požiūris į pastatų modernizavimą būtų labai pageidautinas mūsų šalyje“.
Švedijos projektas „renZeroTM“
Eksperimentiniam namo modernizavimui Švedijoje buvo pasirinktas tradicinis medinio karkaso su dailylenčių apdaila individualus gyvenamasis namas Stokholmo priemiestyje. Tai – iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metais, pastatytas vieno aukšto 125 kv. metrų bendrojo ploto namas, kuris 6-ajame dešimtmetyje buvo šiek tiek praplėstas. Prieš rekonstrukciją suminis šio namo energijos poreikis buvo 128 kWh/m² per metus, o po renovacijos jis sumažėjo net penkis kartus, iki 25 kWh/m² per metus. Kaip to buvo pasiekta?
Namo sienos ir cokolis buvo apšiltinti 300 mm storio vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis – „PAROC Fal 1“ (dabar jas pakeitė „PAROC Linio 80“) akmens vatos plokštėmis. Nuo fasado buvo nuardyta medinių dailylenčių apdaila ir įrengta vandens garų izoliacija iš polietileno plėvelės, kuri kartu atlieka ir oro barjero vaidmenį.
Tada namo sienos buvo apšiltintos surenkamaisiais 300 mm storio „PAROC renERGIA™“ akmens vatos elementais. Palėpė papildomai apšiltinta universalios akmens vatos „PAROC eXtra“ plokštėmis (360 mm storio). Sienų izoliaciniame sluoksnyje specialiose spynose (rėmuose) sumontuoti nauji energiškai efektyvūs langai ir durys. Įrengta rekuperacinė sistema ir gruntinis šilumos siurblys. Pastatas užsandarintas, vandentiekio vamzdžiai ir ventiliacijos ortakiai patikimai izoliuoti.
Suomijos projektas „renZeroTM“
Eksperimentiniam projektui Suomijoje įgyvendinti buvo pasirinktas vadinamasis tipinis karo veterano namas kaimiškoje šalies rytų Lūmekio vietovėje. Tai – vieno aukšto medinės fasado apdailos namas su mansarda, skardiniu stogu ir rūsiu, medinio karkaso sienų. Iki šių dienų buvo išlaikyta 1948 metų pastato konstrukcija. Bendrasis namo plotas – 182 kv. metrai.
Suomijoje, kaip ir Švedijoje, sienoms izoliuoti buvo naudojamas būtent šiems projektams sukurtas naujas „Paroc“ gaminys – „renERGIA“ plokštės. Tai – ant faneros suklijuotos vertikaliai orientuoto plaušo plokštės su vėdinimo grioveliais, kurie užtikrina greitą drėgmės pašalinimą iš konstrukcijos. Faneros kraštuose suformuotų griovelių ir liežuvėlių jungtimis kartu su klijais užtikrinamos sandarios elementų sandūros ir sandarus pastato konstrukcijų izoliavimas. Naudojant šias specialias plokštes, šilumos „tilteliai“ buvo minimalūs. Jos padėjo sustiprinti medines laikančiąsias pastato konstrukcijas, buvo suformuotas nedegus, besiūlis pastato apvalkalas. Tokiais pačiais elementais, nuardžius senąją stogo dangą, buvo apšiltinta ir šlaitinio stogo konstrukcija, vėliau baigta apdailinti naudojant naują skardinę stogo dangą.
Rengiant projekto „renZeroTM“ sprendinius, buvo keliamas uždavinys sukurti tokius gaminius ir individualių gyvenamųjų namų renovavimo būdus, kurie leistų pasiekti beveik nulinės energijos pastatams keliamus reikalavimus ir juos būtų galima pritaikyti 1940–1980 metais Švedijoje ir Suomijoje statytų medinių konstrukcijų namų renovacijos projektams.
Taigi Suomijoje individualaus namo modernizacija pradėta nuo pamatų ir stogo. Nuardžius senąją medinių lentų fasado apdailą ir stogo dangą, buvo apšiltintas namo cokolis, o ant stogo užkelti specialūs šiltinimo skydai per visą namo ilgį.
Koncepcija buvo kuriama kaip kompleksinis sprendimas, apimantis atitvarų šiltinimo būdus, atitvarų ir jų jungčių sandarumą, langų bei durų keitimą veiksmingesniais, naujos vėdinimo sistemos įrengimą ir šildymo sistemos modernizavimą, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių integravimą inžinerinėse namo sistemose. Svarbu paminėti, jog namo modernizavimas buvo organizuojamas taip, kad gyventojams nereikėtų laikinai išsikraustyti iš savo būsto.
Energiškai efektyvios pastatų modernizacijos metodikas ir technologijas „Paroc“ specialistai kuria jau virtinę metų. Kompanija vykdo ilgalaikę programą, orientuotą į energijos vartojimo mažinimą pastatuose. Praėjusį dešimtmetį bendrovė inicijavo ir įgyvendino energiškai efektyvių, energiškai pasyvių namų statybas Suomijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Kartu su partneriais Suomijoje vykdė energiškai efektyvios daugiabučio renovacijos projektą „Innova“.
„Mūsų tikslas yra kurti energiškai efektyvios statybos ir renovacijos sprendimus, kurie užtikrintų komfortišką ir jaukų gyvenimą, saugią ir sveiką aplinką, sumažintų šildymo sąskaitas ir aplinkos taršą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. laiko mes praleidžiame pastatuose, tad būtent pastatų saugumas bei komforto lygis lemia ir mūsų gyvenimo kokybę“, – sako A. Endriukaitytė.
