Paremti augalus reikia ne tik tada, kai šie išauga dideli ir negali išlaikyti savo svorio, bet ir dėl estetikos. Svyrantys ar į viršų kopiantys vijokliniai augalai yra nepaprastai gražūs, dekoratyvūs, o suformuoti ant atramų tampa kaukiais kiemo ar sodo akcentais. Atramas gali atstoti įvairūs statiniai: tvorelės, pergolės, pavėsinės, tačiau yra ir specialių – jų būna apvalių, grotelių tipo, taip pat pagamintų iš įvairių medžiagų: plastiko, bambukų, medžio.
Praktinė atramų nauda
Jei augalas išauga didelis arba pasisodinote vijoklių, juos, žinoma, reikia paremti. Pats elementariausias būdas – augalą pritvirtinti prie medinio kuoliuko, tačiau to dažniausiai neužtenka, nes ir atrodo ne itin gražiai, ir kartais tokios atramos neužtenka (pavyzdžiui, vijokliams). Tokiu atveju pravartu pasirinkti didesnę atramą – ją gali atstoti ir paprasčiausia tvora ar siena. Tokie vijoklių želdiniai paslepia sienų trūkumus, suteikia dekoratyvumo, netgi gali būti kaip tvora, skirianti sodo ribas. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad vijokliai derėtų prie kitų gėlių ir aplinkos. Atramomis besivejančios gėlės puikiai tinka kompozicijoms kurti, tarkim, šalia galima pasodinti įvairių formų krūmelių, žydinčių kitu laiku, taip pat gražiai atrodytų ir priderintos gėlės.
Atrama – dekoratyvinis akcentas
Originalią dekoratyvią augalų atramą galima pasidaryti patiems. Jų yra labai įvairių: panašių į obeliskus, narvelių, arkų tipo, vadinamieji treliažai – metalinės arba medinės ažūrinės konstrukcijos, pergolės, pavėsinės. Kaip atrama gali pasitarnauti ir nudžiūvę medžiai, gyvų medžių kamienai, šviestuvų stulpai, kopėtėlės, netgi sūpuoklės ar šuliniai.
● Treliažai sodus puošė jau nuo senų senovės, o išpopuliarėjo renesanso ir baroko laikotarpiais. Jų privalumas tas, kad ne tik prilaiko augalus, bet ir paslepia nedailias vietas, užpildo tuščią vietą, pagyvina mūrines ar betonines sienas. Be to, tinkamai pastačius, erdvę galima koreguoti – vizualiai padidinti, sumažinti ar padalyti. Kita gera treliažų ypatybė – jais galima paslėpti nužydėjusius neišvaizdžius gėlynus. Ažūrinės sienelės daromos kryžiuojant lenteles – jas galima sukalti, suklijuoti arba surišti. Komponuoti irgi tinka įvairiai: langeliai gali būti kvadratiniai arba rombo formos.
● Pergolė. Jos puikiausiai gali būti naudojamos augalams paremti. Paprasčiausią pergolę galima padaryti iš kelių lygiagrečiai sudėtų stulpų – viršuje reikia sujungti sijomis. Jų galima pagaminti įvairių formų, aukščio (vidutinis aukštis – 2,5 m), papuošti ažūrinėmis grotelėmis ir pan. Pergolės daromos iš medžio, metalo, netgi iš plytų. Jei turite itin dekoratyvią pergolę, nereikėtų jos aklinai apauginti augalais.
● Pavėsinė. Jų yra labai įvairių – skiriasi forma, aukštis, dydis ir t. t. Pavėsinę irgi galima pritaikyti kaip atramą augalams, ypač jeigu sienelės ažūrinės. Jei pavėsinė iš mūro arba medžio, ji bus puiki atrama augalams, turintiems pridėtines šaknis, pavyzdžiui, gebenėms. Pavėsinės stogo nedažykite juodai, nes augalai per daug įkais.
● Arka. Jos gali būti naudojamos ne tik takams įrėminti ar nišai suformuoti, bet ir augalams paremti ir vytis. Ant arkų auginkite stiebais besivejančius augalus. Tai gana siauras statinys, tad jam parinkite tokią vietą, kad stovėtų stabiliai.
