Tiek statant naują namą, tiek remontuojant senąjį, vienas svarbiausių būsto savininkams kylančių klausimų – kokį šildymo būdą pasirinkti. Norėdami nustatyti, kokiu kuru pigiausia šildyti būstą, turėsit įvertinti tris dalykus – sistemos įrengimo kaštus, naudojamo kuro kainą, eksploatacijos ir priežiūros išlaidas. Dar vienas rodiklis, į kurį būtina atsižvelgti, – komforto lygis įsirengus vieną arba kitą sistemą.
Kietasis kuras – pigus, bet darbo daugiau
Kietąjį kurą daugelis renkasi dėl to, kad tai pats pigiausias šildymo būdas, tačiau jis kelia papildomų rūpesčių: kurą reikės atsivežti, laikyti specialioje patalpoje – malkinėje ar pastogėje, prižiūrėti ir reguliariai papildyti katilą. Kita vertus, miškų savininkai buitiniam naudojimui skirtas malkas gali pasiruošti patys – tereikia suskaldytas malkas tinkamai išdžiovinti. Džiovinant malkas metus, jų drėgnumas siekia 20,25 proc., porą metų – 13,17 %, taigi, šildymo kaštai krenta bemaž du kartus. Turbūt žinote, kad kuo malkos drėgnesnės, tuo mažesnis jų kaloringumas, tuo daugiau kuro turėsite sudeginti, kad pasiektumėte tam tikrą šilumos kiekį. Be to, drėgnos malkos degdamos išskiria dervas ir vandens garus, kurie teršia degimo kamerą ir kaminą.
Kietojo kuro katilai
Kieto kuro katiluose gali būti deginamas biokuras iš atsinaujinančių energijos šaltinių – malkos, įvairios medienos atliekos, briketai, granulės, taip pat grūdai, spaliai, saulėgrąžų lukštai ir kt. Dar viena kietojo kuro rūšis – akmens anglis, durpių briketai ir granulės – priskiriami neatsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Medienos granulėms reikalingas specialus granulinis katilas, tačiau kūrenti jomis kiek lengviau, nes papildyti talpyklą reikės rečiau, nei kūrenant malkomis ir briketais. Tačiau toks katilas yra gerokai brangesnis nei įprastinis.
Malkos, briketai ar granulės?
Svarbiausios kietojo kuro ypatybės – jau minėti drėgnumas ir kaloringumas bei peleningumas, t, y pelenų kiekis, likęs sudegus kuro masės vienetui. Kuo šis dydis mažesnis, tuo rečiau teks valyti židinį ir kaminą.
Perkant malkas reikia atsižvelgti į jų kaitrumo grupes ir į tai, kam jos skirtos – katilams, židiniams ar pirtims kūrenti. Katiluose geriausia kūrenti aukščiausios kaitrumo grupės – ąžuolo, beržo ar uosio malkas. Aukščiausios grupės, iki 20 proc. išdžiovintos medienos kaloringumas siekia apie 2520 kcal.
Medienos briketai ir granulės yra kaloringesni už malkas – jis svyruoja nuo 4000 iki 4550 kcal/kg. Tai ekologiški, aplinkos neteršiantys produktai, o jų drėgnumas dėl gamybos būdo – džiovinant ir presuojant medienos atliekas – kur kas mažesnis nei malkų. Be to, šis kuras švarus ir kompaktiškas, o patalpa, kurioje yra laikomas, teturi atitikti tik vieną sąlygą – į ją neturi patekti drėgmė. Briketai ir granulės linkę ypač greitai sugerti drėgmę, o ši jiems kenkia labiau nei malkoms – pastarąsias galima išdžiovinti.
Medienos briketai tinka visiems kieto kuro katilams. Priešingai nei granulės, kūrenami rankiniu būdu. Granulės naudojamos automatizuotuose katiluose, todėl laikomos gera alternatyva brangesnėms dujoms. Granulių kokybę lemia tai, ar gamyboje nenaudojami įvairūs priedai ir priemaišos. Briketų peleningumas sudaro 0,5, kokybiškų granulių – 0,8 proc.
Dujinis šildymas – efektyvu, bet brangu
Šildymas dujomis turi tiek aiškių pliusų, tiek ryškų minusą – aukštą kuro kainą. Tačiau atmetus nemažus šildymo kaštus, pliusų išties daug – šis šildymo būdas yra efektyvus, valdymas automatizuotas, dujinių katilų nereikia nuolat prižiūrėti kaip kietojo kuro katilų. Tokią sistemą įsirengti nėra brangu, tačiau reikia turėti dujotiekio projektą. Be to, tai taip pat ekologiškas energijos šaltinis.
Šilumos siurblys taupo lėšas ir laiką
Viena naujausių technologijų, kuria šiluma paimama iš grunto arba negilių gręžinių. Saulės įšildyta dirva sušildo vamzdį, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Tokiu būdu tas pats gręžinys tiekia namui vandenį ir šilumos energiją.
Šią sistemą nesunku įrengti, o ją prižiūrėti kur kas paprasčiau nei kieto kuro katilus. Be to, nereikia jokios patalpos kurui laikyti, o vasarą ta pati sistema naudojama patalpoms vėsinti. Tai ekologiškas šildymo būdas, naudojantis atsinaujinančius energijos šaltinius. Tiesa, Lietuvos atveju šis būdas nėra idealus, nes esant minusinei temperatūrai paprastai tenka naudoti papildomą šilumos šaltinį.
Šildymas elektra
Įrengti elektrinio šildymo sistemą daug nekainuoja, bet paskui galite graužti dėl labai didelių išlaidų šildymui. Taigi, nors pradinės investicijos mažos ir nereikės samdyti specialistų, nes įsirengti sistemą galite patys, šis šildymo būdas neatsiperka.
