Už lango įsivyravus šaltesniems orams pats metas pagalvoti, kaip šildyti sodo namelį. Tai ypač aktualu, kai namelis nepritaikytas gyventi žiemą. Jeigu nespėjote sumontuoti didelės krosnies arba katilo su radiatoriais, teks ieškoti alternatyvių būdų sodo nameliui šildyti.
Šaltuoju metų laiku žmonės sugalvoja įvairių būdų savo užmiesčio rezidencijai šildyti. Neretai pati pirma į galvą šaunanti mintis – tepaliniai šildytuvai. Vis dėlto, neilgai trukus paaiškėja, kad jie nėra itin efektyvūs, lyginant su kitomis, kur kas modernesnėmis šildymo sistemomis. Mat tepalinis radiatorius šildo iš esmės tik aplink jį esantį orą. Žinoma, vyksta konvekcija, šiltas oras šiek tiek juda į viršų ir į šonus, tačiau ilgai užtrunka, kol patalpa prišildoma. Tepalinis radiatorius naudingas tada, kai jis stovi visai šalia žmogaus. Vis dėlto, tais atvejais, kai patalpą reikia prišildyti greitai – o būtent apie tokią situaciją rašo 7dach.ru – kažin, ar tokio tipo prietaisai yra tinkami.
Ieškodami galimų būdų sodo nameliui šildyti paprastai išbandome įvairius variantus. Neretai pasiteisina elektrinis grindų šildymas. Šiltos grindys puikiai tinka pirmame namelio aukšte – kojoms šilta, o galva neperkaista. Tokiu būdu šildomos grindys ilgai išsaugo šilumą, kuri tolygiai paskirstoma po visą patalpą. Deja, grindininio šildymo sistema ganėtinai inertiška, todėl joms įšilti prireikia laiko. Taigi, šaltukui paspaudus tenka žvalgytis kitokių patalpų šildymo variantų.
Geriausiai ir greičiausiai orą kambaryje sušildo šiluminis ventiliatorius arba šiluminė patranka: kai oras paduodamas priverstinai, šiluma ima aktyviai cirkuliuoti po visą patalpą. Nors kambarys įšyla labai greitai, išjungus prietaisą patalpa atvėsta ne ką lėčiau.
Šiluminis ventiliatorius turi ir keletą kitų trūkumų: jis skleidžia ganėtinai stiprų garsą ir naudoja nemažai elektros energijos. Kur kas geresnis variantas – infraraudonųjų spindulių šildytuvas, kuriam elektros energijos reikia mažiau. Be to, kai patalpos nėra didelės, o oro temperatūra lauke siekia nulį ar kelis laipsnius šalčio, galima sumažinti šildytuvo galingumą per pusę.
Tiesa, su infraraudonųjų spindulių šildytuvais reikia elgtis atsargiai, nes išorinė jų pusė greitai įkaista, todėl bet koks su šildytuvo paviršiumi susilietęs objektas gali užsiliepsnoti. Dėl šios priežasties atstumas nuo jo iki lengvai užsidegančių objektų negali būti mažesnis nei 40 cm. Dar svarbu nepamiršti, kad jokiais būdais negalima ant tokio šildytuvo nieko dėti.
Jeigu žiemą ketinate lankytis sode, o kartais – ir likti ten nakvoti, vertėtų apsvarstyti galimybę įsigyti elektrinių čiužinių arba elektrinių paklodžių – šie prietaisai suteikia galimybę prieš einant miegoti gerai prišildyti patalus. Rekomenduojama tokį čiužinį kloti po įprastiniu (kuris neturėtų būti labai storas) anksčiau, nei einate miegoti. Elektrinis čiužinys ne tik prišildys lovą, bet ir išdžiovins patalus, kurie neišvengiamai bus sudrėkę, jeigu namas ilgai nebuvo šildytas. Miegoti su įjungtu elektriniu čiužiniu vis dėlto nepatartina, nes gali nutikti nelaimė. Kur kas protingiau – sušildyti lovą ir prieš einant miegoti elektrinį čiužinį išjungti. Patikėkite, to pakaks, kad šiltai miegotumėte visą naktį. Jeigu naktį sušaltumėte, pakaktų vėl trumpam įjungti prietaisą, susišildyti ir vėl išjungti. Toks čiužinukas ar paklodė elektros naudoja visai nedaug.
Vis tik kur kas modernesnis yra infraraudonųjų spindulių šildymas. Infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės sistemos principas išskirtinis. Tokia sistema, skirtingai nuo daugumos įprastinių šildymo sistemų, ne tik sušildo grindų paviršių (plyteles, linoleumą ar kiliminę dangą). Apie 90 proc. infraraudonųjų spindulių yra tolimojo diapazono, o tai reiškia, kad šie šilumos spinduliai įveikia grindų dangą, juda toliau ir sušildo objektus, patenkančius į jų veikimo plotą, įskaitant ir žmogaus kūną. Skirtingai nuo kitų patalpų šildymo sistemų, infraraudonųjų spindulių pagrindu veikiančiai sistemai nebaisūs skersvėjai, nes šildo ne oras, o spinduliai. Be to, tokia šildymo sistema oro neišsausina, priešingai – jį papildomai jonizuoja.
Remiantis tyrimų rezultatais, infraraudonųjų spindulių šildymo sistema teigiamai veikia sveikatą: kaip ir saulės spinduliai ji ne tik sušilto, bet ir gydo žmogų. Juk be saulės ir jos skleidžiamų ilgųjų spindulių žemėje gyvybės nebūtų. Šiems spinduliams netgi priskiriamos bioenergetinės savybės. Kažin ar kas nors nustebtų išgirdęs, kad ilgalaikis saulės šviesos trūkumas neigiamai veikia žmogaus sveikatą: silpsta imunitetas, ima atakuoti ligos, prastėja savijauta. Žmogaus kūnui būtina nuolat gauti saulės spindulių. Daugelis ligų – širdies ir inkstų ligos, sutrikusi kraujotaka, peršalimas, sąnarių negalavimai, antsvoris, celiulitas, odos nudegimai, nusilpusi imuninė sistema, virškinimo sutrikimai, nervų sistemos bėdos, traumos ir odos ligos – gali būti gydomos būtent infraraudonaisiais spinduliais.
Lyg to dar būtų maža, JAV mokslinės laboratorijos „O&P Medical Clinik“ ir „Infrared Therapy Researches“ praneša apie tolimosios infraraudonosios spinduliuotės efektyvumą naikinant tam tikras hepatito viruso rūšis, gydant kepenų cirozę, slopinant vėžinių ląstelių plitimą, gydant psoriazę, didinant organizmo pagaminamo insulino kiekį, kai sergama diabetu, ir neutralizuojant neigiamą radiacijos poveikį.
Dar vienas neįprastas ir efektyvus šildymo būdas – šildomos grindjuostės: siauri ir ilgi elektriniai arba vandeniniai šildytuvai, tvirtinami sienų apačioje. Pageidautina taip apjuosti visą patalpos perimetrą. Grindjuostinės šildymo sistemos taip pat būna infraraudonųjų spindulių plėvelės tipo. Tokios namų šildymo sistemos privalumas – šiluminis ekranas, sklindantis iš apačios per visą sieną. Naudojant tokią sistemą patalpai šildyti oras neatvėsta dėl sąlyčio su šaltomis sienomis. Maža to, į patalpą nepatenka sienų ir langų skleidžiamas šaltis. Be to, sienos išvaduojamos iš drėgmės gniaužtų, o juk pro sausas sienas į lauką išsiveržia mažesnis šilumos kiekis. Sausos sienos ima skleisti į patalpą šilumą. Tokios grindjuostės – tikras stebuklas, jei namas tik neseniai pastatytas, o sienos dar labai drėgnos. Ši sistema ypač pasiteisina, kai naudojama kampinėms patalpoms šildyti. Grindjuostinė šildymo sistema neleidžia susidaryti kondensatui, ypač jei turite didelius langus.
Prieš šildant patalpas svarbu nepamiršti atidaryti langus ir sukurti skersvėjį – šviežias oras sušils net septynis kartus greičiau.
