Petras Dargis siūlo paprastai ir nebrangiai pasigaminti saulės kolektorių.
Pasirodo, veiksmingą saulės kolektorių galima susimeistrauti daug paprastesnį, nei siūlo vakuuminių saulės kolektorių gamintojai ir pardavėjai – be jokios elektronikos, cirkuliacijos siurblių, nedarant saulės kolektoriaus dėžės ir netgi nešiltinant jo. Vienas kvadratinis metras tokio įrenginio jums kainuos ne tūkstantį ir ne du, kiek lupama už pramoninius, bet viso labo 6–9 eurus. O galingumas bus labai panašus.
Ko gero, tai pats paprasčiausias saulės kolektorius, kokį esu matęs. Mes su Vincu pasidarėme jį kaip papildomą priemonę vienam eksperimentui – konstruojame biomasės dujų generatorių, daug eksperimentuojame ir jau spėjome suprasti, kad nei mėšlas, nei nušienauta žolė menkoje temperatūroje neskubės pūti ir atiduoti metaną. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pašildyti statines su pūdoma biomase – pasidaryti kuo pigesnį ir paprastesnį saulės kolektorių.
Sąvartyne buvome nusipirkę kelis skardinius plokščiuosius radiatorius, turėjome plastikinį 20 mm skersmens vamzdį (viskas po keliolika eurų), nusipirkome 9 kv. m polietileno plėvelės už porą eurų. Taigi, medžiagos saulės kolektoriui mums kainavo apie 30 eurų.
Buvome bedarą saulės kolektoriui dėžę, kokį nors stovą, bet paskui sumąstėme, kad jis puikiausiai gali stovėti ir ant žemės – pakreipi reikiamu kampu į saulę, paremi pagaliuku. Stiklinė dėžė irgi nereikalinga – juk radiatorių galima paprasčiausiai apvynioti polietileno plėvele. Šiaurinėje radiatorių pusėje po plėvele buvome bekišą akmens vatą apšiltinimui, bet netikėtai į galvą šovė dar paprastesnė mintis: kam šiltinti, jeigu kitoje pusėje galime pastatyti veidrodį ir saulės spindulius nukreipti į tą patį radiatorių? Kai saulės kolektorių apšviesim iš abiejų pusių, jis ne tik nevės – jo galingumas beveik padvigubės!
Kaip tik turėjome senų veidrodžių – vienas geras draugas jų buvo padovanojęs galingesnei parabolinei saulės viryklei pasidaryti. Neturint tikrų veidrodžių, galima jų ir pasidaryti – nusiperki aliuminio folijos, lipduko, kuris paprastai naudojamas dūmtraukių šilumos izoliacijai, apklijuoji kokį medžio plokštės gabalą – štai tau ir veidrodis. Juos galima statyti ne tik iš nugaros, bet ir guldyti iš priekio ant žemės. Kuo daugiau saulės zuikučių nukreipsi į saulės kolektorių, tuo galingesnis jis bus. Paraboliniuose saulės kolektoriuose tokiu būdu labai nesunkai pasiekiama virimo temperatūra. Aišku, vandens šildytuvams virimo temperatūra nė nereikalinga.
Kai tik radiatorius apstatėme veidrodžiais, vandens temperatūra pradėjo labai sparčiai kilti. Šiuo metu 3 kv. m saulės kolektorius, pasidarytas už keliasdešimt eurų, šildo dvi mėšlo statines po 200 litrų, plastikiniais vamzdeliais varinėdamas 50 laipsnių temperatūros vandenį. Tą vandenį jis varinėja pats, be jokių cirkuliacijos siurblių ir kišenę ištuštinančių elektroninių valdiklių. Svarbu, kad saulės kolektorius būtų bent truputėlį žemiau už šildomą bosą, ir vandens cirkuliacija vyks savaime. Mūsų atveju ir saulės kolektorius, ir bosai yra ant žemės, aukščio skirtumas tesudaro vos pusę metro, tačiau vandenį šildo puikiausiai.
Žiūrėdami į tą savo labai pigų, paprastą, gal net primityvų, bet puikiai veikiantį įrenginį, mes su Vincu negalėjome atsistebėti, kaip pramoninių saulės kolektorių gamintojai įsigudrina iš tokio paprasto daikto padaryti sudėtingiausią sistemą, prikišti į ją brangiausių medžiagų, elektronikos, elektra varomų siurblių, o paskui susukti žmonėms galvas ir už tą nieką nulupti tūkstančius.
Belieka priminti, kad brangus pramoninis saulės kolektorius teoriškai jums turėtų atsipirkti po 10–14 metų, jeigu apskritai spės atsipirkti. Mat jiems paprastai duodama tik 3 metų garantija… Yra paskaičiuota, kad šildyti vandenį pramoniniu saulės kolektoriumi yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. Patogu nebent tai, kad už viską sumoki vienu sykiu, o po to nereikia sukti galvos, brangs elektra ar nebrangs.
Paprasti sprendimai – visai kas kita. Jie skirti ne susukti galvą, ne paprastą paversti sudėtingu ir padidinti kainą, bet atvirkščiai – jie išties yra labai paprasti ir efektyvūs. Nespėji pasidaryti daikto ir jis jau atsiperka.
Darant saulės kolektorių, skardinį radiatorių galima paprasčiausiai padėti ant žemės ir apsukti polietileno plėvele. Štai viršutiniu vamzdeliu iš saulės kolektoriaus teka karštas vanduo, apatiniu grįžta atvėsęs. Jeigu šiaurinėje pusėje pastatysite veidrodį ir spindulius nukreipsite į radiatorių, saulės šildomas plotas padidės. Labai norint, šildomą plotą, o kartu ir saulės kolektoriaus galingumą, galima padidinti kelis kartus – tokiu atveju vienas radiatorius vandens prišildys tiek kiek du arba trys.
Pastaba. Kainos nurodytos pagal 2010 m. duomenis.
Šaltinis: PetrasDargis.lt
