Po atostogų į mokyklą grįžtantys vaikai neretai patiria stresą. Jis gali pasireikšti uždarumu ir atsiribojimu, nenoru bendrauti su draugais ar šeimos nariais, padidėjusiu dirglumu ir pykčio protrūkiais, taip pat įvairiais nepaaiškinamais fiziniais negalavimais. Milžiniška atsakomybė krenta ant tėvų pečių – šiuo metu jiems itin svarbu stebėti tiek akivaizdžius, tiek subtilius vaikų elgsenos pokyčius ir prireikus nedelsiant kreiptis pagalbos.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis „poatostoginis stresas“.
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.
Mažiau nei už dviejų savaičių Vilniaus gatves užplūs didžiausia bėgimo šventė Lietuvoje – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Nors bėgti maratoną ryžtasi ne kiekvienas, tinkamas pasiruošimas bet kokiai distancijai yra itin svarbus. Kokiomis taisyklėmis vadovautis ir į ką labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį, jei dar tik pradedate savo bėgimo kelionę, pataria Lietuvos bėgimo rekordininkas Simas Bertašius.
Hormonų pusiausvyra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų fizinę ir emocinę sveikatą. Jos sutrikimai gali pasireikšti ne tik menstruacinio ciklo pokyčiais, bet ir nuovargiu, nuotaikų svyravimais ar odos problemomis. Hormonų disbalanso simptomus labai svarbu laiku pastebėti, suprasti ir imtis tinkamų priemonių.
Kai net laiško parašymas atima visas jėgas – taip jaučiasi žmogus, kuris ne šiaip pavargo, o perdegė. Nors žodis „perdegimas“ skamba vis dažniau, vis dar painiojame jį su paprastu stresu ar laikinu išsekimu. Tačiau perdegimas – tai ne nuovargis, kuris praeina po savaitgalio. Tai būsena, kurioje žmogus praranda prasmės jausmą, motyvaciją, o net elementari energija dingsta be jokios logiškos priežasties. Pasak psichologės, lektorės Ugnės Juodytės, kai kurie perdegimą patiriantys žmonės atvirai prisipažįsta: „Man svarbu tik išgyventi dieną.“
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie vadinamuosius ilgaamžiškumo (angl. longevity) papildus – kofermentą Q10, resveratrolį, omega-3 riebalų rūgštis ar NAD+. Jie pristatomi kaip priemonės, galinčios palaikyti organizmo sveikatą ir netgi sulėtinti senėjimą. Tačiau kaip iš tiesų veikia šie papildai ir ką verta žinoti prieš pradedant juos vartoti?
Paprastoji pūslelinė – tai labiausiai paplitusi virusinė infekcija, kurios nešiotojais yra apie 80–90 proc. populiacijos. Vieniems pūslelinė pasirodo kartą gyvenime, kitiems – nuolat atsinaujina, sukeldama ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.
Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.
Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį.
Tenisas, padelis ar vis labiau populiarėjantis piklbolas – šios raketinės sporto šakos reikalauja greitų judesių, staigių sustojimų ir sukinių, todėl fizinis pasirengimas yra ne mažiau svarbus nei žaidimo technika. Nuo tinkamo apšilimo iki traumų prevencijos – specialistai pabrėžia, kad būtent šie dalykai lemia, ar sportas taps malonumu, ar rizika sveikatai.
Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius.















