Įvairūs tyrimai rodo, jog optimizmas ir pozityvus požiūris į mus supančią aplinką turi teigiamo poveikio emocinei ir fizinei sveikatai − patiriant mažiau streso, atitinkamai stiprinamas žmogaus imunitetas. Ekspertai pabrėžia, jog reguliari optimizmo praktika gali padėti ne tik jaustis laimingesniems, bet ir mažiau sirgti bei geriau susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Niūrų vasario mėnesį psichologai siekia skatinti pozityvų požiūrį ir primena apie optimizmo naudą kasdieniame gyvenime.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti. Specialistai pataria, kaip kontroliuoti nerimą, ką daryti, kad jis nevirstų panika, ir atskleidė, koks įprotis padės apsaugoti savo emocinę būseną.
Nors visi nekantriai laukiame pavasario, kartu su juo sugrįžta ir alergijų sezonas, kurį pasitinkame čiaudėdami ir varvančiomis nosimis. Specialistės papasakojo apie dažniausius pavasarinių alergijų tipus, atskleidė, kodėl alergiškų žiedadulkėms kasmet vis daugėja, patarė, kaip pasiruošti alergijų sezonui ir paneigė populiariausią mitą apie alergijas – įsitikinimą, kad niekam nesi alergiškas.
Rūpinimasis sergančiu fizine ar psichine liga artimuoju yra ne tik didelė atsakomybė ir prasmingas darbas, bet ir didžiulis emocinis iššūkis. Dažnas, sergančius artimuosius prižiūrintis, pamiršta savo paties emocinę ir psichologinę sveikatą. Specialistai įspėja, kad ilgalaikė artimojo priežiūra gali sukelti stresą, perdegimą, vienišumą ar net depresiją.
Šiandien – Pasaulinė miego diena, o paskutinį kovo sekmadienį laikrodžius pasuksime valandą į priekį. Nors šis pokytis dažnai atrodo nereikšmingas, prarasta valanda gali turėti ilgalaikių pasekmių: padidėjusį nuovargį, sumažėjusį produktyvumą, sutrikusi ritmą. „Samsung Health“ duomenimis, surinktais iš 40 Europos šalių, laiko persukimas gali sutrikdyti miegą net kelioms savaitėms, o didžiausią poveikį jaučia dvidešimtmečiai.
Metų pradžia dažnai būna kupina skambių pažadų – sveikiau maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių ar kaip tik įtraukti naujus, naudingus ritualus į kasdienybę. Tačiau, kaip pastebi gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė-Ivanauskė, nors sausio mėnesį daugelis yra kupini motyvacijos ir noro gyventi sveikiau, šaltuoju metų laiku mūsų organizmas dažnai reikalauja komforto – šiltų, sočių, bet ne visada sveikų patiekalų.
Išlindus saulei, parkai prisipildo bėgikų, o viešose, lauke įrengtose sporto aikštelėse sunku surasti laisvą vietą. Nors fizinį aktyvumą palaikyti derėtų visus metus, neretai sportuoti suskumbame pavasarį, atšilus orams – norime pasiruošti vasarai ir artėjančiam bikini sezonui. Specialistės patarė, kaip saugiai grįžti į sportą po tingios žiemos, kaip tinkamai paruošti kūną didesniam fiziniam krūviui, bei atskleidė, kokios dažniausios klaidos daromos sugrįžus į sportą po ilgesnės pertraukos.
Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad sezoniniai pokyčiai pavasarį ne visiems žmonėms sukelia teigiamų emocijų ar energijos antplūdį. Šiuo metu kai kurie asmenys gali patirti emocinį ir fizinį diskomfortą ar net pavasarinės depresijos, dar vadinamo atvirkštiniu sezoniniu afektiniu sutrikimu, simptomus. Dėl šios priežasties itin svarbu laiku atpažinti nerimą keliančias būsenas, o prireikus pagalbos kreiptis į specialistus. Kasmet kovo 20 d. minint Tarptautinę laimės dieną, siekiama atkreipti dėmesį į emocinės gerovės ir laimės svarbą žmonių asmeniniame ir visuomenės gyvenime.
Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichinės sveikatos liga Europos Sąjungoje, nuo kurios kenčia apie 25 milijonai gyventojų. Kaip su tuo gyventi ir kovoti, informacijos yra gausu, tačiau retas kalba ir žino, kad nerimo sutrikimams, jų prevencijai ir mažinimui įtaką gali daryti tai, kokiuose namuose gyvename. Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, nerimui didžiausią įtaką daro tokie namai, kuriuose negalime nusiraminti. Bet kaip susikurti namus, kuriuose lengva nurimti ir ma...
Globalaus tyrimo apie miegą duomenimis, 4 iš 10 žmonių Lietuvoje taip mėgsta miegoti, kad poilsio labui mielai praleistų renginius ar kitas vakarines veiklas. Tačiau beveik trečdalis pripažįsta, kad vis tiek nubunda pavargę bent tris ar keturias dienas per savaitę. Kineziterapeutų teigimu, poilsio kokybė dažnai priklauso ne tik nuo to, kiek valandų miegame, bet ir kokioje padėtyje.
Ankstyvi rytai ir produktyvumas – du dalykai, kurie daugeliui gali atrodyti nesuderinami. Kaip išlikti energingu visą dieną, jei keliesi anksti ir rizikuoji jaustis pervargęs ar mieguistas? Tokį klausimą dažnai kelia tie, kurie vertina ilgesnį miegą. Tačiau psichologai teigia, kad būtent ankstyvas rytas gali tapti raktu į efektyvesnę dieną – svarbiausia susikurti tinkamus ryto ritualus. Tai patvirtina ir prodiuserė, laidų vedėja bei nuomonės formuotoja Simona Albavičiūtė-Bandita, kuri sutiko atskleisti savo ritualus, padedančius puoselėti emocinę gerovę, didinti produktyvumą ir jaustis energinga.
Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtiniausius daiktus ir maisto atsargas, kuriomis turėtume pasirūpinti, o kai kurie planuoja ir savo išvykimo krepšių turinį. Specialistės papasakojo, kokiais vaistais turėtų būti papildyta namų vaistinėlė, kaip tvarkyti ir planuoti jų turinį, jeigu kartais dėl ekstremalios situacijos į vaistinę nuvykti negalėtume, ir ką tokiu atveju daryti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.















