Ar tau pažįstamas jausmas, kai atrodo, kad viskas sustojo? Kai kuri, bet viskas – jau matyta? Yra taškas, kuriame viskas ima kartotis: mintys, sprendimai, idėjos. Tai akimirka, kai pasijunti tarsi sustingęs tarp dviejų pasaulių – vieno, kurį jau pažįsti ir kuriame jautiesi saugus, ir kito, kuris vilioja, bet nežinia, kur nuves. Tokiu metu pasieki ribą. Tai – NIEKO RIBA. Kartais - tai vidinės abejonės. Kartais nuovargis. O kartais tiesiog supranti, kad to, ką darei iki šiol, nebeužtenka. Ką tada daro kūrėjai? Ar jie bėga nuo ribų – ar per jas eina? Šiame tekste keturi skirtingų meno sričių kūrėjai pasidalino savo patirtimis apie kūrybos sustojimus, savo ribas ir augimą. Tai – apie kiekvieną iš mūsų.
