Aplinkos ministerija, gaunanti žuvininkystės ūkių atstovų skundų dėl didėjančios kormoranų žalos žuvininkystės ūkiuose, rengia teisės aktų pakeitimus, padėsiančius efektyviau reguliuoti šių paukščių populiaciją, siekiant išvengti jų daromos žalos.
Naujienos
Naujausios „Mano Namai“ publikacijos apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą ir praktiškas idėjas jaukiems namams.
Atsitiktinis
Gimtadienio sveikinimai – tai ypatingi žodžiai, kurie sušildo širdį ir palieka ilgai išliekantį įspūdį. Nesvarbu, ar ieškote, kaip pasveikinti moterį,...
Daugiau nei trejus metus produktus iš perdirbtų medžiagų kurianti „Provectus Redivivus“ žengė dar vieną svarbų žingsnį tvarumo link. Kartu su įmone „Avago“ ir partneriais iš Norvegijos sukūrė naujos kartos akustinę plokštę, pagamintą iš perdirbtų poliuretano, plastiko bei gumos atliekų. Bendrovės vadovo Artūro Juknos teigimu, klimato kaitos ir triukšmo taršos problemas sprendžianti plokštė – vienintelė pasaulyje.
Trečiadienio oro pavojaus signalas daugeliui tapo ne tik nerimo akimirka, bet ir savotišku realybės patikrinimu, ar iš tiesų žinome, kaip elgtis kritinėje situacijoje? Praktiniai klausimai kilo akimirksniu: kur slėptis, ką pasiimti, ar reikia skubėti pasiimti vaikus iš mokyklų, kaip turėtų reaguoti ugdymo įstaigos ir pačios šeimos.
Vilniaus Užupio pakrantė – vieta, kur dažnai galima sutikti menininkus, muzikantus ir romantikos ištroškusius praeivius. Tačiau šįkart čia pasirodė visai kitoks herojus – aštriadantis graužikas. Apie šiuos viduryje Vilniaus apsilankančius ir šeimininkaujančius bebrus užupiečiai žinojo jau seniai, nes jie yra nugraužę ne vieną medį palei Vilnios upelį. Tačiau nufilmuoti tokį reginį pavyksta itin retai.
Vilniuje, Konstitucijos prospekte, kylant naujam verslo centro „SĄVARŽĖLĖ“, prie projekto kartu su britų architektūros studija RSHP dirbantis vietinės architektų grupės „Unitectus“ architektas Dainius Čepurna sako, kad iššūkių, kylančių bendradarbiaujant su tarptautine architektų studija, netrūksta.
Lietuvoje bus reikalaujama į statybą įtraukti medieną. Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja Vyriausybės įpareigojimas visuomeninius pastatus, skirtus administracinėms, transporto, kultūros, mokslo bei sporto reikmėms, statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Pokyčiai paskatins žaliojo kurso programos įgyvendinimą, antrinių žaliavų naudojimą, mažins statybų pramonės atliekų kiekį bei išskiriamo CO2 pėdsaką. Kokius privalumus mediena suteikia šiuolaikinei architektūrai, kaip iškeltų įpareigojimų pavyks laikytis ir ką rodo Suomijos, kurioje medis ypatingai populiarus, sėkmės pavyzdžiai?
Sostinės pirminėje būsto rinkoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojamas sandorių skaičiaus augimas. Nors vasaros atostogų sezonas rugpjūtį turėjo būti ramus būsto rinkoje, parduotų naujų būstų skaičius nuteikia optimistiškai ir lenkia pastarųjų 29 mėnesių rezultatus, rodo išankstiniai kompanijos „Citus“ analitikų fiksuojami duomenys.
Jau šį sekmadienį, spalio 26 dieną, vėl persuksime savo laikrodžių rodykles viena valanda atgal ir grįšime prie žiemos laiko. Toks laiko kaitaliojimas iki šiol vyksta norint efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau yra kritikuojamas dėl neigiamo poveikio sveikatai, skeptiškai žiūrima ir į tokio sprendimo ekonominę naudą. Tad ar iš tiesų laiko persukimas dar padeda sumažinti sąskaitas už elektrą?
2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją . Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 °C, net 2,1 °C viršydama daugiametį vidurkį. Beveik visi metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni už normą, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir intensyvesnės.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi investicinė sąskaita – ilgai investavimo bendruomenės laukta iniciatyva. Tikimasi, kad ši naujovė ne tik supaprastins mokestinius procesus, bet ir padidins motyvaciją pradėti investuoti. „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atskleidė, kaip ši speciali sąskaita palengvins mokestinę tvarką bei kokiems investuotojams ji bus naudingiausia.
Turintys reikšmingą turtą ir norintys, kad jis ilgainiui padėtų užtikrinti ateities kartų gerovę, Lietuvoje vis dažniau renkasi naują paramos teikimo būdą – neliečiamojo kapitalo fondus. Šie fondai suteikia galimybę turtą paversti ilgalaikėmis investicijomis, kurių grąža naudojama visuomenės gerovei. Kas yra neliečiamojo kapitalo fondai ir kaip jie gali tapti palikimu ateities kartoms, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertės.
