Vilniaus Užupio pakrantė – vieta, kur dažnai galima sutikti menininkus, muzikantus ir romantikos ištroškusius praeivius. Tačiau šįkart čia pasirodė visai kitoks herojus – aštriadantis graužikas. Apie šiuos viduryje Vilniaus apsilankančius ir šeimininkaujančius bebrus užupiečiai žinojo jau seniai, nes jie yra nugraužę ne vieną medį palei Vilnios upelį. Tačiau nufilmuoti tokį reginį pavyksta itin retai.
Vilnietė, vakar vakare vaikščiodama palei upę, netikėtai išvydo ramiai plaukiojantį bebrą. Nustebusi, ji iškart išsitraukė telefoną ir užfiksavo šią neįprastą akimirką. Vaizdo įrašas vos per kelias valandas sulaukė daugybės reakcijų socialiniuose tinkluose, o žmonės neslėpė savo susižavėjimo.
„Negaliu patikėti! Bebras pačioje Užupio širdyje! Koks gražus, ramus gyvūnas… Stebėti jį buvo tikra magija“, – dalijosi vaizdo įrašo autorė.
Ką apie Užupio bebrus mano gamtininkai?
Nors daugeliui mūsų tokie svečiai kelia nuostabą, gamtininkai primena – bebrai Lietuvoje visai įprasti, o jų plėtra miesto pakraščiuose ar upių pakrantėse jau nebeturėtų stebinti. Vis dėlto Užupis – ne bet koks rajonas, pats Vilniaus centras, todėl čia bebras atrodo išties egzotiškai.
Kodėl bebrai vis dažniau keliasi į miestus?
Bebrai – itin sumanūs ir prisitaikantys gyvūnai. Jų „miesto ekspansija“ visai ne atsitiktinumas, o natūralus reiškinys, kurį jau kurį laiką stebi gamtininkai.
Štai pagrindinės priežastys, kodėl bebrai atsiduria tokiose vietose kaip Vilniaus Užupis:
1. Natūralios buveinės traukiasi
Dėl intensyvios žemdirbystės, melioracijos ir upių tiesinimo natūralūs bebrų gyvenviečių plotai vis mažėja. Bebrai ieško naujų, saugių vietų – dažnai jų akiratyje atsiduria miesto pakrantės, kur upės teka lėtai ir gausu žalumos.
2. Miestuose – mažiau plėšrūnų
Miestuose bebrų beveik niekas negąsdina – čia jie saugūs nuo vilkų, lūšių ar žmonių, kurie kaimo vietovėse juos kartais medžioja ar naikina dėl žalos ūkiui.
3. Puikios sąlygos maistui
Bebrai – žolėdžiai. Jie minta medžių žieve, vandens augalais, šaknimis. Miesto pakrantėse, kur auga daug minkštųjų medžių (gluosnių, karklų) ir žolynų, maisto jiems netrūksta.
4. Žmogaus sukurta ramybė
Ironiška, bet kai kurios miesto vietos, ypač vakare ar naktį, tampa ramesnės nei kaimo pakraščiai – mažiau triukšmo, mažiau trikdymo. Bebrai yra naktiniai gyvūnai, todėl jų buvimas miestų parkuose ar pakrantėse dažnai pastebimas tik ryte ar vakare.
Ar bebrai pavojingi miestui?
Specialistai ramina – bebrai nėra agresyvūs gyvūnai. Tačiau jie gali apgraužti medžius ir keisti krantų struktūrą, statydami savo užtvankas ar urvus. Dėl to kai kuriose vietose jų veiklą tenka prižiūrėti ar riboti.
„Svarbiausia – neskubėti jų baidyti. Bebrai yra saugomi, o apie jų veiklą visada geriau spręsti pasitarus su aplinkosaugininkais,“ – teigia gamtininkai.
Šis netikėtas svečias priminė, kad gamta visai šalia mūsų – net tada, kai gyvename šurmuliuojančiuose rajonuose. O gal tai ženklas, kad metas į miestą žvelgti kitaip: kaip į erdvę, kurioje vietos gali užtekti ir žmonėms, ir gyvūnams.
Pažiūrėkite patys – šis bebras pavergs ir jūsų širdis:
