Amarai – tai nedideli sode ir darže įsikuriantys, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai. Jų egzistuoja daugybė rūšių ir jie paprastai skirstomi pagal tai, kokiais augalais minta. Amarai puola obelis, serbentus, kopūstus, agrastus, slyvas, vyšnias, bulves, avietes, žemuoges bei kitus augalus. Atskleidžiame keletą veiksmingų būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų.
Daugelis rūšių pasirenka vieną augalą, tačiau yra ir tokių, kurie vystymosi metu gyvena dviejuose augaluose, taip pat tokių, kurie minta keliomis panašių augalų rūšimis (pavyzdžiui, vaismedžiais).
Jų palikti pėdsakai yra panašūs nepriklausomai nuo rūšies. Amarai turi aštrius čiulptuvus, kuriais praduria augalo lapo, ūglio ar kitos dalies paviršių ir jį po truputį iščiulpia. Vienas amaras per daug žalos nepadarytų, tačiau jų jėga – kiekybėje. Užpultas amarų, augalas silpsta, vysta, jo dalys raukšlėja ir šviesėja.
Amarų naikinimas ir prevencija
Nuovirai. Nereikia nė sakyti, kad jūsų daržas ar sodas nėra nei pirmas nei paskutinis, kurį puola amarai. Šiai problemai spręsti yra sukurta nemažai cheminių preparatų, tad nuėję į sodo reikmenų parduotuvę ir pasitarę su konsultantu, greičiausiai greitai turėsite efektyvų preparatą šiems vabzdžiams naikinti. Bėda tik, kad ne visi nori leisti papildomus pinigus, o kiti iš principo atsisako augalus purkšti pirktinėmis cheminėmis medžiagomis.
Tad į pagalbą galite pasitelkti augalų nuovirus iš darže randamų augalų. Norėdami pasigaminti česnakų nuoviro, pirmiausia jo lapus ir lukštus išdžiovinkite. Tuomet užpilkite vandeniu – 100-150 gramų lapų ir lukštų turėtų tekti apie 10 litrų šilto vandens. Palikite parai, nukoškite ir purkškite ant augalo.
Panašiai ruošiamas ir svogūnų lukštų nuoviras, tačiau šiuo atveju reikėtų imti didesnį kiekį džiovintų lukštų (150-200 g) ir palikti ilgesniam laikui. Užpilama 10 l šilto vandens ir palaikyti 3-4 dienas.
Jei auginate pomidorus, jie taip pat gali padėti. Paimkite 4 kilogramus žalių pomidorų lapų bei šaknų, sudėkite jas į puodą ir užvirinkite 10 litrų vandens ant silpnos ugnies. Verdama apie pusvalandį, mišinys nukošiamas. Prieš purškimą vertėtų atskiesti vandeniu, santykiu 1:3 bei pridėti nedidelį kiekį muilo (apie 40-50 g.). Purkšti vakare arba vėsią dieną. Vieno purškimo nepakaks, todėl reikėtų tai atlikti reguliariai, bent kartą per savaitę ar dar dažniau, priklausomai nuo jų veiksmingumo.
Naminė chemija. Į viršuje esantį nuoviro receptą muilo dėta ne be reikalo – jis labai gerai naikina amarus, kadangi užkloja juos lipniu sluoksniu ir iš esmės užkirsdamas kelią normaliai kvėpuoti. Tad galite panaudoti silpną 3 % ūkinio muilo tirpalą. Purkšti ant amarų sankaupų, kartoti keletą kartų. Labai svarbu pasirinkti nekarštą dieną – taip tirpalas galės dirbti savo darbą ir nekenkti augalui.
Nuolatinė augalš priežiūra. Elementarus rūpestis savo augalais gali sumažinti amarų skaičių ir padėti išvengti didelių jų ordų. Šalinkite pažeistas minkštąsias augalo dalis, jei matote neįprastų nuosėdų ant augalo, jį nuplaukite. Pavasarį nuvalykite beatsilupančią nuo medžių žievę, o rudenį nepamirškite nubalinti kamienų. Reguliariai tręškite, laistykite augalus.
Nemaloni kaimynystė. Teigiama, kad amarai labai nemėgsta artintis prie tų vietų, kur auga svogūnai ir česnakai, todėl, pagal galimybes galima suplanuoti savo daržą ir sodinti šiuos augalus arti probleminių, amarų puolamų augalų.
Boružės. Amarai gamtoje turi natūralių priešų, iš kurių žinomiausios – boružės. Tiesa, paprastai jų arba yra, arba nėra. Jei netoli savo sklypo pastebėjote boružę, galite pamėginti ją atsinešti (pastebėkime, kad užlipusi ant rankų boružė kurį laiką užsiėmusi ropinėja delnu). Nors boružės pakankamai ėdrios, jos vienos tikrai neužteks, tačiau šiaip ar taip tai nieko nekainuoja ir niekada nežinote, kada atsiras antra ir trečia. Užsienyje egzistuoja net įmonės, kurios sodininkams tiekia boružes (bei netgi siunčia jas paštu), tačiau Lietuvoje tokių veiklų pastebėti neteko. Amarus taip pat medžioja ir auksaakės bei kitos vabzdžių rūšys.
Pagalba iš dangaus. Tai nėra metodas, tačiau šitai žinodami galbūt jausitės ramiau – jei vyrauja ilgalaikiai sausi orai amarų kolonijos auga lėčiau. Mažiau atsparūs jie ir įvairiems ekstremumams – jei oras šaltesnis ar karštesnis nei įprasta, jų taip pat sumažės.
