Kas antras Baltijos šalių gyventojas jaučia stipriai išaugusias mėnesio išlaidas maistui ir gali sau leisti mažiau, nei anksčiau, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Kad sumažintų savo išlaidas, gyventojai labiausiai kliaunasi akcijomis, perka būtiniausius maisto produktus, daugiau gamina namuose. Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, maisto kainos lieka istoriškai aukštos, todėl siekiant sumažinti naštą gyventojams, reikia kompleksinių sprendimų.
Finansai
Artėjant metų pabaigai vis labiau jaučiamos šventinės nuotaikos, o dažnas jau pradėjo galvoti, ką dovanoti draugams ir artimiesiems. Tai gali būti išties malonus rūpestis, tačiau tuo pačiu sukelti nemažai galvos skausmo svarstant, kaip nudžiuginti artimuosius neišleidžiant krūvos pinigų ir nepabloginant savo finansinės situacijos tokiu metu, kai išlaidos ir taip padidėja dėl šildymo sezono bei kitų žiemai būdingų kaštų. Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui siekiantiems šventiniu laikotarpiu geriau kontroliuoti savo išlaidas pataria laikytis keleto pagrindinių taisyklių.
Daugiau nei 60 milijonų eurų. Tiek užstato pinigų susigrąžino Lietuvos gyventojai, per dešimt šių metų mėnesių nugabenę gėrimų pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. Papildomi pinigai ypač praverčia prieš Kalėdas, kai tenka paišlaidauti perkant dovanas ir ruošiant šventinį stalą. Be to, grąžinti verta, nes taip palaikoma tvarka namuose ir puoselėjama švaresnė aplinka.
Šių metų pradžioje sostinės Viršuliškių rajone sprogimo ir gaisro nuniokoto daugiabučio pagrindiniai atstatymo darbai jau baigti − dauguma gyventojų jau visai netrukus galės grįžti į savo butus. Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, pastato atstatymo darbai iš viso kainavo 1,3 mln. eurų, šią sumą kompensuoja draudimo bendrovės, miesto savivaldybė ir vyriausybė. Gyventojai patyrė ir nemenkų namų turto praradimų − tad kokių pamokų suteikė ši nelaimė?
Nors gražiausių metų švenčių laukimas turėtų kelti džiaugsmą ir vien tik teigiamas emocijas, neretai nutinka taip, jog šiuo laikotarpiu patiriame daug streso. Paveikti socialinio spaudimo ir keldami per didelius lūkesčius sau, jaučiame įtampą dėl dovanų, neretai atidėliojame viską paskutinei minutei, tada išleidžiame daugiau pinigų nei galime sau leisti, o sausį pasitinkame tuščiomis piniginėmis. Ką daryti, dovanos nekeltų tiek įtampos, kad šventes sutiktume ramūs, laimingi ir deramai pasiruošę?
Kasmet paskutinį lapkričio penktadienį prekybininkų skelbiamos išskirtinės nuolaidos milijonus žmonių visame pasaulyje džiugina galimybe trokštamus pirkinius įsigyti su reikšminga nuolaida. Lietuvoje šis reiškinys taip pat populiarus, o ir tikėtina, kad jo svarba bėgant metams tik augs. Ekspertai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ metu su nuolaida galima įsigyti ne tik įprastų aprangos, buitinių ar elektronikos prekių, tačiau atsiranda ir vis kitokių, neįprastų pasiūlymų.
Nors vidutinė būsto paskolų palūkanų marža šiuo metu siekia apie 1,6 proc., beveik pusės paskolų turėtojų sutartyse užfiksuota marža viršija 2 procentus. Tai parodė rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Šio tyrimo duomenimis, daugiau nei 10 proc. būsto paskolų turėtojų apskritai nežino, kokia yra jų sutartyje nustatyta banko taikoma palūkanų marža.
Jei rugsėjis buvo šiltas ir netgi pakankamai vasariškas, tai spalis jau labiau priminė mums įprastą rudenį. Vėsesni orai didino elektros paklausą, tačiau ją iš dalies kompensavo efektyvi vėjo generacija. Tai lėmė, kad elektros kaina Baltijos šalyse, lyginant su rugsėju, išliko santykinai stabili: ji didėjo 9,4 proc. iki 9,14 ct/kWh. Kaip ir kasmet, labai realu, kad pati rudens pabaiga jau nebus tokia maloni tiek orų, tiek elektros kainų prasme. Paanalizuokime, ko galime tikėtis artimiausiu metu.
Vis daugiau verslų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse pradeda domėtis ne vien tik darbuotojų produktyvumu ir tinkamu atlygiu už darbą, bet ir jų gera savijauta. Visgi, ne visiems vienodai aišku, kas papuola po šia sąvoka. Todėl labai svarbu aiškiai identifikuoti, kad gera savijauta apima kelis veiksnius: sėkmingą karjerą, arba pasitenkinimą darbu, prasmingus socialinius ryšius, fizinę savijautą, ryšius su mus supančia aplinka ir finansinę gerovę.
Parduotuvėse galima ne tik sutaupyti pinigų, bet – net ir jų užsidirbti. Tuo įsitikino netikėtą naują veiklą išbandęs Ignas Lelys. Vaizdo tinklaraštininkas ir nuomonės formuotojas pats patyrė, kaip „Iki“ parduotuvėse atliekant paprastas užduotis su startuolio „Traxlo“ sukurta „Tasku“ programėle galima užsidirbti nuo kelių šimtų iki 1,4 tūkst. eurų per mėnesį.
Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2025 m. vasario 1 d. leisti gyventojams paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti būsto paskolas.
Antradienį teisės firma „Sorainen“ ir Baltijos šalių šeimos verslo institutas (BFFI) pristatė pirmosios Baltijos šalyse atliktos šeimos įmonių apklausos rezultatus. Apklausa atskleidė, kad Baltijos šalių šeimos įmonių savininkai nekantrauja perduoti verslą kitai kartai: net devyni iš dešimties apklausoje dalyvavusių lietuvių, beveik tiek pat latvių ir aštuoni iš dešimties estų norėtų perduoti savo verslą kitos kartos šeimos nariams. Tačiau keblumų kelia tai, kad dauguma neturi tokio perdavimo plano.















