53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Būsto paskola
Būsto paskola / Pexels

Priimtas sprendimas: Seimas jau įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą

Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2025 m. vasario 1 d. leisti gyventojams paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti būsto paskolas.

Šiuo metu kredito turėtojams refinansavimo procesas yra nepatrauklus ir nepatogus.

„Procesas būdavo ilgas, sudėtingas ir ganėtinai brangus, reikdavo keletą kartų ateiti į banką, gauti įvairius įvertinimo dokumentus, pažymas apie paskolos likutį, o už naujos sutarties sudarymą paprastai reikdavo mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris galėdavo siekti netgi kelis procentus nuo grąžinamos sumos.

Vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai šiuo metu gali siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą, todėl procesas būdavo tikrai nepatrauklus“, – anksčiau yra sakiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kokie tiksliai bus pasikeitimai?

Pagal priimtas su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, gyventojams pakaks kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliks didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirs jokių su refinansavimu susijusių išlaidų.

„Su šiuo įstatymo pakeitimu tikrai atlaisviname rankas visiems, kurie norėtų iš naujo įvertinti sąlygas, kurias turi kredito įstaigose“, – pažymėjo Seimo posėdyje G. Skaistė.

Paskolą suteikęs bankas bus įpareigotas nemokamai pateikti duomenis paskolą refinansuojančiam bankui ir gyventojams nebereikės rūpintis banko pažymomis.

Vartotojai galės refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam bankui išlaidų. Kredito gavėjas turės teisę refinansuoti kreditą ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus.

Vartotojams nebereikės paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliks naujas bankas savo lėšomis, tačiau, jei bankas paprašys pateikti šį vertinimą, tokiu atveju jis turės atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį.

Vartotojui nereikės mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – už visa tai sumokės naujas bankas.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-4127(2) balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.

Mano išsaugoti straipsniai