Norisi to ar ne, bet žiema artėja. Tik vieniems tas metų laikas atneša smagius lūkesčius, nes juk bus sniego ir ilgesni vakarai, kai galima daugiau paskaityti knygas ar nueiti į teatrą, o pesimistams žiema asocijuojasi su šlapia sniego koše ir niūriais vakarais. Sodininkams artėjanti žiema dažniausiai signalizuoja apie tai, kad sodo ir kiemo augalus reikia paruošti išbandymui šalčiu. Dalinamės sodininkės, jau ilgus metus auginančios magnolijas, patarimais, kaip šiuos augalus paruošti žiemai.
Daugelis lauko augalų puikiai peržiemoja ir be jokių paruošimų, bet atkeliavę iš tolimesnių kraštų nori būti labiau palepinti. Paruošimas žiemai – tai ne vien augalo apdangstymas šildančia danga.
Pasiruošimas prasideda dar vasaros pabaigoje, kai augalus tręšiame rudeninėmis trąšomis. Dar svarbu, kad dirva prieš žiemą būtų pakankamai drėgna. Yra ir dar keli svarbūs dalykai, tad šį kartą pasakojame apie tai, kaip žiemai paruošti vieną gražiausių, bet ir ganėtinai lepiausių lauko augalų – magnolijas.
Ką svarbu žinoti ruošiant magnolijas žiemai?
1. Rinkitės tinkamas veisles
Magnolijų Lietuvoje auga ne viena, o keliolika rūšių, tad jau prieš įsigydami sodinuką turite žinoti, kad vienos iš jų bus atsparesnės šalčiams, o kitoms nuolat reikės daugiau dėmesio.
Tinkamiausios mūsų klimatui yra japoninė (Magnolia kobus) ir agurkinė (M. acuminata) magnolijos.
O tos, kurių žiedai būna ypač dideli ir gražūs, deja, paprastai būna įnoringiausios, jos pas mus sunkiai žiemoja, dažnai apšąla ir skursta, vienu žodžiu – tikras vargas.
2. Tinkamos vietos parinkimas
Antras svarbus dalykas, kad magnolija gerai augtų, o tuo pačiu ir peržiemotų, ją reikia sodinti į tinkamą vietą – saulėtą ir apsaugotą nuo šaltų žiemos vėjų.
Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia, derlinga ir puri, o svarbiausia – rūgšti, nes magnolijos, kaip ir rododendrai ar šilauogės, mėgsta rūgščią dirvą.
3. Tręšimas rudeninėmis trąšomis
Vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje magnoliją reikia patręšti rudeninėmis trąšomis. Būtent rudeninėmis, kurios turi mažai azoto, bet daug kalio ir fosforo.
Šie elementai sustiprins šaknų sistemą, o tu pačiu ir atsparumą žiemos negandoms. Sodo prekių centruose paprastai ant rudeninių trąšų pakuočių būna parašyta, kad šios trąšos yra skirtos rudeniniam tręšimui.
4. Nepamirškite gausiai lieti
Labai svarbu, kad magnolijai užtektų drėgmės visos vegetacijos metu, ypač rudenį. Nes jeigu rudenį mažai lyja, dirvoje gali trūkti drėgmės, augalas bus ištroškęs, vadinasi nusilpęs ir nepakankamai atsparus žiemos šalčiui.
Tad jeigu pranašauja šalnas, o jau senokai būna lijęs lietus, tiesiog gausiai paliekite magnoliją.
5. Neskubėkite dengti ir saugoti nuo šalčio
Ir štai prasidėjo pirmosios šalnos, tad daug kas suskumba dangstyti magnolijas bei slėpti jas nuo šalčio. Tai viena iš didžiausių klaidų, nes juk magnolija yra lauko augalas, ji turi būti užgrūdinta ir ištverti ne tik -3-5 laipsnių šalčio, bet ir -25 ar net -30 laipsnių šalčio!
Tad neskubėkite, leiskite pačiam augalui natūraliai pasiruošti žiemos miegui, nes daugelis magnolijų rūšių yra kilę iš kraštų, kur žiemos taip pat būna rūsčios.
Tiesa, jų tėvynėje nuo šalčio jas saugo didelės sniego pusnys, o pas mus sniego paprastai trūksta. Todėl lepesnes magnolijas reikia pradėti dengti tik tuomet, kai jau prasideda rimtesni šalčiai, kai temperatūra nukrinta žemiau -10-15 laipsnių.
6. Kaip ir kuo teisingai uždengti?
Svarbiausia yra uždengti magnolijų šaknis, o ne viršutinę augalo dalį. Nes jų šaknys yra storos ir mėsingos, bet skverbiasi į žemę negiliai, tad paprastai labiausiai nukenčia nuo šalčio.
Pašalus šaknims, nukenčia ir viršutinė augalo dalis – pavasarį gali apdžiūti šakelių galai ar neišsprogti pumpurai. O štai pumpurai turi savo gynybos būdą nuo šalčio – jie yra pūkuoti tarsi kačiukai.
Magnolijas geriausia apdengti agroplėvele, kuri turi būti balta, bet jokiu būdu ne juoda. Nes juodą spalvą įkaitina žiemos ar ankstyvo pavasario saulė ir augalas per anksti pradeda vegetuoti.
Dar tinka dengti eglišakės, kurios susmeigiamos aplinkui augalą ir aprišamos, kad vėjas ar sniegas neišardytų.
Taip pat galima magnolijos apačią apipilti kauburiu rūgščių durpių. Tiesa, šis būdas kartais duoda atvirkštinį efektą, nes jei žiemą durpės nuo lietaus sušlaps, o vėliau nuo šalčio suledės, tai dar labiau šaldys augalą.
Paprastai aš savo lepesnes augintines užpilu durpėmis, o ant viršaus užmetu eglišakių.
Jokiu būdu nedangstykite paprasta polietilenine plėvele, nes po ja žiemą kaupsis kondensatas, augalas šus ir greičiau susirgs įvairiomis grybinėmis ligomis.
Pavasarį visus uždengimus geriausia nuimti ne saulėtą, o apniukusią dieną balandžio mėnesį.
7. Retas augalas, teikiantis džiaugsmą
Ko gero, daugelis burbės, kad kam reikia auginti tokius augalus, kurie reikalauja tiek dėmesio, bet kam nepatinka, tas ir neaugina.
Pažįstu daugybę sodininkų, kurie eina iš proto dėl įdomių ar gražių augalų, ir dėl jų gerovės kartais padaro tiesiog neįmanomus dalykus.
Nes vieni eina iš proto dėl naujesnio modelio telefono, kiti – dėl gražaus rūbo ar įspūdingos kelionės, o treti negali atsilaikyti prieš retą augalą. Tad sėkmės puoselėjant tą hobį, kuris teikia džiaugsmą ir pasirūpinkite savo sodo karaliene magnolija, o tam tinkamiausias laikas paprastai būna rudens pabaiga.
