Dalis buityje naudojamų daiktų pavadinimų pas mus yra atėję iš vokiečių ar rusų kalbų, pietiniuose Lietuvos regionuose kai kas pasiskolinta iš lenkų kalbos. Dauguma jų šiandien randami neteiktinų žodžių sąrašuose, tačiau realybėje aplinkiniai juos vis dar vartoja. Ir nepakiši jiems to sąrašo po nosimi – kaip žmogui patogiau, taip šis ir pasakė. Tad norint išvengti ginčų ir nesusipratimų labai naudinga bent jau žinoti, ką kai kurie jų reiškia.
Anksčiau esame rašę apie mechaninių dirbtuvėse ar statybose naudojamų prietaisų slengą, šįsyk peržvelgėme keletą dažniausiai buityje ir ūkyje naudojamų žargono žodžių.
Šį rudenį greičiausiai teks atlikti bent keletą pjovimo darbų – galbūt tai darysite patys, jums padės pagalbininkas ar teks samdytis kaimyną, kad, tarkime, nupjautų medį. Nenustebkite, jei jis ateis ne tik draugiškai nusiteikęs, tačiau ir atsineš družbą (rus. дружба, draugystė). Tokiu vardu vadinosi seno tarybinio motorinio pjūklo rūšis. Ilgainiui šis žodis kalboje kai kur pakeitė ne tik žodį benzininiam pjūklui, tačiau kai kada naudojamas ir pakeisti bet kokį pjūklą apskritai. Tiesa, jeigu jis iš tiesų atsineš būtent tokį pjūklą, galbūt ir vertėtų kilstelėti antakį ir gerai jį apžiūrėti.
Grandininis pjūklas kartais pavadinamas ir žodžiu varna. To priežastis yra banaliai paprasta – taip šmaikštūs tautiečiai trumpina žinomo švedų pjūklų ir sodo priežiūros priemonių gamintojo pjūklus.
Kitas su pjovimu susijęs žodis yra piela, o kai kuriuose regionuose – pielukė. Taip kartais pavadinamas rankinis pjūklas. Natūralu, jog su ja galima pieluoti. Tiesa, gražus lietuviškas žodis pjūklas šioje kategorijoje dominuoja, tad grėsmės jam išnykti tikrai nėra. Šio žodžio kilmė slaviška – abu mūsų kaimynai pjūklą vadina panašiu žodžiu (rusai – пила, , lenkai – piła).
Kitas svarbus rudens darbas yra kasimas. Ir jo metu galite išgirsti prašymą atnešti, paduoti ar nuvalyti spatą. Spatas – tai kastuvas. Šis žodis kartais naudojamas dėl trumpumo buitinėse situacijose arba iš įpratimo, tačiau reikėtų pastebėti, jog kastuvas yra dominuojantis terminas.
Kitas su kasimu susijęs, tačiau labai plačiai naudojamas žodis yra katlavanas. Su juo susidursite interneto skelbimuose ieškodami, kas galėtų iškasti pamatų duobę jūsų naujam namui. Kai kada tokie kasėjai ir reklamuojasi kaip katlavanų kasėjai. Šis žodis įrašytas į neteiktinų svetimybių sąrašą, o keisti jį kalbininkai siūlo žodžiu karjeras arba iškasa. Tiesa, karjeras dažniausiai naudojamas pavadinti ganėtinai masyvią iškasą, tad užsakovas gali nelabai suprasti jūsų lūkesčių. Žodis iškasa taip pat nėra labai prigijęs, tačiau elementarus „pamatų duobė“ ar “duobė pamatams” dažniausiai išsprendžia visus kylančius klausimus.
Nusikasę pareinate iš lauko į namus ir girdite, kad girgžda durys? Kai kas pasakytų, jog šį garsą skleidžia zaviesai arba zoviesai – durų vyriai (kilmė lenkiška – zawias). Vadinasi, juos reikia sutepti arba pašmeruoti. Šis tepimui dar kartais naudojamas ir žodis „šmeruoti“ iš skambesio panašus į vokiškos kilmės žodį. Ir iš tiesų – schmieren išvertus iš vokiečių kalbos reiškia “tepti”.
Šmeruoti galite ne tik vyrius, tačiau kartais to prireikia muterkoms ir šriubams. Šie nevartotini žodžiai reiškia atitinkamai veržlę ir varžtą. Jų kilmė taip pat vokiška – schraube ir mutter.
