Sostinės pirminėje būsto rinkoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojamas sandorių skaičiaus augimas. Nors vasaros atostogų sezonas rugpjūtį turėjo būti ramus būsto rinkoje, parduotų naujų būstų skaičius nuteikia optimistiškai ir lenkia pastarųjų 29 mėnesių rezultatus, rodo išankstiniai kompanijos „Citus“ analitikų fiksuojami duomenys.
Tik 2022 m. vasarį dar buvo sudaryta daugiau – 444 preliminarūs sandoriai.
Per praėjusį mėnesį Vilniuje buvo sutarta dėl 347 naujų būstų (butų ir kotedžų). Pagal šį rezultatą, mėnuo buvo beveik trečdaliu gausesnis nei liepa (264), daugiau nei perpus – nei 2023 m. pabaiga (226) ir 45 proc. daugiau nei rugpjūtis prieš metus (239).
Kaip kyla naujo būsto pasiūla?
Pasiūla augo nežymiai: ją per rugpjūtį papildė du nauji projektai su 77 būstais, tarp kurių – 69 butai ir 8 kotedžai. Todėl bendras asortimentas, dėl augusios paklausos susitraukė apie 2,9 proc. – nuo 5 503 iki 5 342 būstų.
„Šiandieninė paklausa pirminėje Vilniaus rinkoje leidžia tikėtis prasidedančio rinkos atsigavimo po ilgo laiko. Tikėtina, kad svyravimų dar bus ir kažkurie mėnesiai gali būti negausūs.
Tačiau plėtotojų optimizmas, leidęs būsto sandėlį sostinėje papildyti iki beveik 5,5 tūkst. vienetų, kas buvo optimalu prieš 2–3 metus, rodo, kad formuojasi pozityvi tendencija.
Tam prielaidas sudaro ir gerėjantis įperkamumas, labiausiai lemiamas augančio darbo užmokesčio (nors augimas ir sulėtėjo) ir mažėjančios Euribor bazinių palūkanų normos, nes būsto kainos, iš esmės, nepasikeitė“, – situaciją komentuoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Ar kils būsto kainos?
Ekspertas prognozuoja, kad tendencija įsitvirtinti turėtų kitų metų pradžioje ir tada jau galima tikėtis kiek ryškesnio būsto kainų didėjimo, nes šiais metais vėl atsirado naujų reikalavimų būstams, branginančių plėtros savikainą, o augant paklausai plėtotojai turės mažiau motyvacijos amortizuoti šį brangimą.
„Citus“ analitikų duomenimis, vidutinės butų pasiūlos kainos Vilniuje per mėnesį paaugo vos 0,42 proc., iki 3 369 Eur/kv. m.
Metų pradžioje jos buvo 2,09 proc., o prieš metus – 3,28 proc. mažesnės. Pačioje rugpjūčio pabaigoje aktualiausia būsto pirkėjams 6 mėn., trukmės Euribor palūkanų norma siekė 3,360 proc. ir siekė maždaug kovo–balandžio mėn. lygį pernai metais.
Tai leido pagerėti būsto įsigijimo sąlygoms. „Citus“ skaičiuojamas įperkamumo indeksas CITHAI nuo žemiausio lygio, pasiekto 2023 m. trečią ketvirtį (tuomet 2 asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą, su banko paskola galėjo Vilniuje nusipirkti iki 54,87 kv. m ploto naują būstą), išaugo 10,45 proc. ir šių metų viduryje siekė 60,49 kv. m.
Pagal dabartines Euribor mažėjimo prognozes, trečią ketvirtį įperkamumas taip pat turėtų gerėti apie 4 proc., o paskutinį ketvirtį – dar apie 5,3 proc.
„Įperkamumui įtakos turi ir perkamo būsto ploto mažėjimas, nes būstai yra suplanuojami efektyviau. Per trejus metus parduodamas vidutinis būsto plotas sumažėjo apie 3 proc. – nuo 53,45 kv. m iki 51,60 kv. m.
Labiausiai sumažėjo 1,5 ir 2 kambarių plotas, po 5 proc. (atitinkamai, 1,73 kv. m ir 2,12 kv. m).
Tačiau fiksuojame aukštesnio segmento, didelio ploto būstų didėjimą: 4 ir 5 kambarių butų plotai augo net 7 ir 9 kv. m, atitinkamai. Tiesa, jų paklausa sudaro tik mažą dalį visos rinkos“, – pastebi Š. Tarutis.
Kokia situacija Kaune?
Kaune būsto įperkamumas per metus pagerėjo net 9,1 proc. Dviejų asmenų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, su banko paskola perkamo būsto plotas paaugo 59,95 kv. m iki 65,4 kv. m. Sandorių skaičius laikinojoje sostinėje rugpjūtį taip pat buvo gan aukštas.
Per mėnesį Kauno rinkoje realizuoti 73 nauji būstai – 40 proc. daugiau nei liepą (52) ir beveik 24 proc. daugiau nei prieš metus (59).
Pasiūla šiame mieste šiek tiek susitraukė (nuo 1 096 vnt. liepą iki 1 031 vnt. rugpjūtį; 5,9 proc.), o pirkėjams pristatytas vienas naujas 57 butų projektas.
Kainos ūgtelėjo 1,12 proc., iki 2 702 Eur/kv. m. Metų pradžioje nauji butai buvo parduodami už vidutinę 2 601 Eur/kv. m kainą (augimas – 3,88 proc.), o prieš metus – už 2 599 Eur/kv. m (augimas – 3,96 proc.).
Kaip keičiasi būsto įperkamumas Klaipėdoje?
Klaipėdoje CITHAI įperkamumo indeksas gerėjo panašiai kaip Kaune (9,04 proc. – nuo 66,33 kv. m iki 72,22 kv. m), tačiau paklausos tai smarkiau neišjudino: per mėnesį sudaryti 28 sandoriai ir rezultatas tik šiek tiek viršijo 20 sandorių per mėnesį siekiantį šių metų vidurkį. Liepa su 43 sandoriais buvo gausesnė, o prieš metus šis skaičius buvo 39.
Pasiūla uostamiestyje pastaruoju metu taip pat neskuba: per mėnesį naujų būstų rinkoje neatsirado, todėl asortimentas šiek tiek sumažėjo. Rugpjūčio gale jis siekė 550 būstų ir tai buvo apie 4 proc. mažiau nei liepą, nors 18 proc. daugiau nei prieš metus.
Naujo būsto kainos Klaipėdoje per mėnesį ir per metus didėjo nesmarkiai, tačiau ryškiau nei likusiuose dviejuose didžiuosiuose miestuose: atitinkamai, 1,34 proc. ir 5,64 proc. bei pasiekė 2 265 Eur/kv. m.
