Dauguma Lietuvos gyventojų vasaros savaitgalius leidžia ne namuose, o soduose, pajūryje, sodybose ar prie ežerų.
Kad ilsėtis artėjantį Joninių ir kitus vasaros savaitgalius būtų galima ramia širdimi, išvykstant būtina pasirūpinti namų ir jame esančio turto saugumu. Draudikai atkreipia dėmesį, jog draudžiamųjų įvykių skaičius šventiniais vasaros savaitgaliais, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga daugiau nei 50 procentų.
„Šventiniai savaitgaliai yra tos dienos, kurios, deja, suteikia žmonėms ne vien džiaugsmą. Gaisrų nuostoliai, vagystės, užliejimai vandeniu – didžiausia šių draudžiamųjų įvykių dalis fiksuojama šeštadieniais ir sekmadieniais, o ypač – jei jie šventiniai. Todėl išvykstant reikėtų skirti dėmesio namų, kuriuos tam tikram laikui palieka tuščius, saugumui”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Elektros lizdai turi likti tušti
Šių metų vasarį draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos žmonių išvykdami iš namų savaitgaliui arba atostogoms išjungia visus elektronikos prietaisus ir įrenginius.
V. Katilienė pataria išsiugdyti įprotį išjungti visus elektros prietaisus ir ragina nenumoti ranka net į paprastus bei mažus įrenginius. „Pavyzdžiui, telefonų krovikliai ar palikti besikraunantys išmanieji įrenginiai, yra sukėlę ne vieną gaisrą. Be to, kai telefonas pasikrauna, jo nereikėtų laikyti įjungto į elektros lizdą neribotą laiką. Nors jis tuo metu nesikrauna, bet pasitaiko atvejų, kai ilgiau stovintys telefonai įkaista ir ima lydytis“, – sako žalų ekspertė.
V. Katilienės teigimu, didesnę riziką kelia kaistantys elektros prietaisai, pavyzdžiui, netinkamai naudojami virduliai. „Pastarieji yra pavojingi, nes turi galingą kaitinimo elementą. Tai didelės galios reikalaujantis įrenginys, kuris apkrauna elektros tinklą ir jei būna nelabai kokybiškas, kaista. Būna, kad įjungiami tušti virduliai, jie labai įkaista. Jei tai padėta ant degaus pagrindo, tad gali sukelti gaisrą. Išvykstant iš namų kelioms paroms raginu iš elektros lizdo išjungti visus namuose esančius prietaisus. Ši taisyklė galioja ir namuose esančioms įkraunamoms transporto priemonėms arba išmaniesiems robotams“, – pasakoja V. Katilienė.
Pasak draudikės, norint išvengti gaisro, visų pirma reikia vienu metu nejungti daug galingų elektros prietaisų, o tuo labiau – nesujungti jų į vieną elektros lizdą. „Ant elektros prietaisų paprastai yra nurodytas jų galingumas vatais. Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 vatų galios buitinių elektros įrenginių“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Aplaidumas – nuostolių sąjungininkas
Tyrimo duomenys rodo, kad išvykdami iš namų 47 proc. Lietuvos žmonių atjungia vandenį.
„Būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Nors kiekvieną dieną Lietuvoje kasdien įvyksta daugiau nei 300 įvykių, kai nuo vandens nukenčia žmonių turtas, gyventojai iš anksto nesusimąsto apie šios nelaimės padarinius. Praktika rodo, kad sena ir sugedusi santechnika, pačių draudėjų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams“, – vardija draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Pagal draudimo bendrovės „Gjensidige“ rodiklius, dėl vandens užliejimo vidutinė atlyginta žala praėjusiais metais siekė 720 eurų. „Vasaros laiku vidutinė žala dar labiau išauga, nes atostogaudami žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip kitais metų laikais. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai patiria didesnius nuostolius. Taigi, išvykstant iš namų kelioms dienoms, rekomenduojama gyvenamajame būste vandenį atjungti“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Akyli kaimynai – ilgapirščių priešai
Tyrimo duomenys rodo, kad 43 proc. Lietuvos žmonių išvykdami iš namų ilgesniam laikui paprašo kaimynų retkarčiais „užmesti akį” į paliktus tuščius namus.
„Labiausiai akylų kaimynų nemėgsta vagys. Dažniausiai jie iš anksto tikrina teritoriją, ją stebi, kad susidarytų nuomonę apie gyventojų įpročius. Todėl labai svarbu, kad kaimynystėje pastebėję besisukiojančius įtartinus asmenis ar automobilius, įsidėmėtume, kaip jie atrodo, kokia automobilio spalva, markė ir numeris. Vagims nepatinka sąmoningi ir akyli kaimynai, todėl tikėtina, kad jie gali atsisakyti savo kėslų“, – pabrėžia V. Katilienė.
Ji pasidžiaugia, kad ketvirtadalis Lietuvos žmonių, palikdami tuščius namus, juose įjungia signalizaciją. Namų saugumui, pasak V. Katilienės, vis dažniau pasirenkamos elektroninės saugos sistemos. „Jos populiarėja, nes gyventojai supranta, kad vienos – patikimiausios – priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus. Gyventojai vis dažniau diegia elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis“, – pasakoja draudikė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, remiantis tyrimo duomenimis, 12 proc. mūsų šalies gyventojų, išvykdami iš namų, nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina būsto duris ir išvyksta. „Patys saugodami turtą ir juo rūpindamiesi žmonės sumažina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl reikėtų naudoti visas priemones, kad būstas ir turtas šią vasarą būtų apsaugotas”, – pabrėžia V. Katilienė.
Bendrovės „NielsenIQ“ reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 1600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.
