Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, beveik kas antras jauno amžiaus žmogus turi nuosavą būstą, o būsto nesibaimina keisti vis daugiau gyventojų.
„Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, net 43 proc. 18-25 metų amžiaus apklaustųjų turi nuosavą būstą.
„Akivaizdu, jog tradicija tėvams pirkti būstus vaikams ne tik tęsiasi, bet ir stiprėja. Taip yra dėl to, kad šalyje vyrauja įsitikinimas, jog NT yra geriausia ir saugiausia investicija. Dažnu atveju, kai patys šeimas sukūrę vaikai įsigyja nuosavą butą, tėvų jiems pirktas butas būna išnuomojamas – taip susikuriant papildomą pajamų šaltinį“, – komentuoja minėtos bendrovės vadovas Julius Dovidonis.
Nauja tendencija Vilniaus NT rinkoje
Šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad tik trečdalis Lietuvos gyventojų tikisi visą gyvenimą praleisti vienoje vietoje ir dažnai keisti būsto nėra linkę. Ne rečiau nei kas 5 metus nuosavą gyvenamąjį būstą keičia 4 proc. respondentų, kas 6-10 metų – 8 proc., kas 11-15 metų – 5 proc., o kas 16-20 metų – 8 proc. apklaustųjų. Visgi, NT ekspertai atkreipia dėmesį, kad situacija didžiuosiuose miestuose, o ypač sostinėje, gana stipriai skiriasi nuo šalies vidurkio. Vilniuje pastebima įsitvirtinanti tendencija, jog gyventojai ima dažniau keisti gyvenamąjį būstą. Kad dažniau keisti būstą yra labiau linkę didmiesčių ir jaunesni gyventojai, rodo ir atlikta apklausa.
„Dažnesnę būsto kaitą sąlygoja gerėjanti finansinė situacija, mat dažniausiai pirmas būstas būna pigesnis. Įtakos turi ir skirtingi gyvenimo etapai – būstas keičiamas susiradus antrą pusę ar pagausėjus šeimai. Tarp kaitą lemiančių veiksnių yra ir besikeičiantys asmens poreikiai – vieni nori grįžti į miesto šurmulį, kiti kaip tik ieško ramybės“, – vardija J. Dovidonis.
Vyresni žmonės labiau linkę turėti vieną ar daugiausiai du būstus per visą gyvenimą, tuo tarpu jaunesni žmonės gerokai lanksčiau žiūri į būsto keitimą. Jie mažiau prisiriša prie vieno rajono ar konkretaus būsto. Dažniau keisti būstą yra linkę šalies gyventojai iki 45 metų, o rinkoje ypač aktyvūs nurodė esantys 26-35 metų amžiaus respondentai.
„Gana dažnas atvejis, su kuriuo susiduriame, – kai iš nuosavų namų ar kotedžų gyventojai keliasi į butus dėl miesto patogumų ir susisiekimo. Būsto kaitai įtakos turi ir NT vystytojo patikimumas. Įsigijus vieną būstą, psichologiškai gerokai lengviau jį pakeisti į kitą, ypač jei tai to paties vystytojo projektai. Patys pastebime savo klientų migravimą mūsų vystomuose projektuose. Dažniausiai to priežastis – šeimos padidėjimas“, – aiškina J. Dovidonis.
Nerimas keisti būstą kyla vyresniems
Pasak J. Dovidonio, nerimą dėl būsto keitimo dažniausiai lemia gyventojų amžius. Pastebima, kad 20-35 metų klientai į pirmą būstą žiūri kaip į laikiną etapą, o 35-40 metų amžiaus grupei priklausantys klientai būstą labiau vertina kaip ilgalaikį turtą.
„Nepaisant to, per paskutinius 3-5 metus klientų nerimas šiuo klausimu sumažėjo ir vos trečdalis laikosi nuomonės, jog perka namus visam gyvenimui. Iš esmės daugelis norėtų tam tikrame savo gyvenimo etape pakeisti gyvenamą būstą, kad šis maksimaliai atitiktų jų poreikius. Tačiau susiduria su pagrindiniu rebusu – ar pirkti naują būstą, o senąjį išnuomoti, ar naują įsigyti už lėšas, gautas pardavus pirmąjį savo būstą“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Šiuo metu prie nerimo keisti gyvenamąją vietą prisideda ir kylančios NT kainos bei nepalankios bazinių palūkanų normų prognozės. Jei pernai gegužės mėnesį vieno kvadratinio metro kaina naujos statybos name Vilniuje vidutiniškai siekė 2320 eurų, tai šiemet ji pakilo iki 2871 euro.
„Nepaisant to, 5 proc. apklaustųjų, šiuo metu neturinčių nuosavo būsto, teigė planuojantys jį įsigyti per artimiausius metus“, – tvirtina J. Dovidonis.
Priežastis pokyčiams – geresnė finansinė situacija
Apklausoje dalyvavę šalies gyventojai nurodė, kad būstą dažniausiai keičia dėl pagerėjusios finansinės situacijos (17 proc.), dėl sukurto bendro namų ūkio (16 proc.), dėl noro gyventi arčiau gamtos ar žalumos (15 proc.), dėl namų ūkyje padidėjusio gyventojų skaičiaus (14 proc.) ir dėl noro gyventi modernesniame šiuolaikiškesniame būste (13 proc.).
„Ieškodami būsto klientai vertina ne tik projektą, bet ir jo aplinką, o rajono naujumas tampa garantu, kad jame gyvens šiuolaikiško požiūrio kaimynai. Žmonėms yra svarbu išėjus iš buto matyti sutvarkytą aplinką, švarias laiptines, dviračių takus ir taikią bendruomenę. Gyventojams taip pat rūpi žaliosios erdvės – vienas dažniausių jų mums užduodamų klausimų, ar šalia yra parkas, vandens telkinys. Pirkėjams taip pat svarbu, kokie projektai numatomi aplink“, – aiškina jis.
J. Dovidonis atkreipia dėmesį, kad naujumas, žalumas, lokacija mieste, saugi gyvenvietė, galimybė patogiai gyventi, projekto apstatymo tankis neretai yra svarbesni veiksniai nei galutinė būsto kaina ar jo planas.
„Būsto keitimas suteikia galimybę pagyventi skirtingose miesto lokacijose. Keičiantis finansinei ar šeimos padėčiai, atsiranda naujos perspektyvos įsigyti erdvesnį ir patogesnį naują būstą. Į NT rinką ateina naujas požiūris – gyventi pagal šiandienines galimybes. O joms pasikeitus – keisti ir būstą“, – teigia minėtos bendrovės vadovas.
Žemiau 5 proc. ribos tyrime atsidūrė šios būsto keitimo priežastys: dideli komunaliniai mokesčiai, pablogėjusi finansinė padėtis, darbovietės keitimas, sumažėjusi šeima, nesutarimai su kaimynais, triukšminga aplinka, prasta infrastruktūra, vaikams skirtos infrastuktūros trūkumas, vietos atokumas, transporto spūstys.
Dominuoja 2-3 kambarių būstas
Tyrimo duomenimis, jaunesni, iki 45 metų amžiaus, gyventojai yra labiau linkę keisti būstą, o rinkoje ypač aktyvūs yra 26-35 metų amžiaus šalies gyventojai, kurie dažniausiai ieško pirmojo nuosavo būsto.
„Pastaraisiais metais tarp pasirinkimų karaliauja 2-3 kambarių būstas. Perkantys 2-jų kambarių butą ieško varianto, kurio plotas būtų apie 45 kv. m, o ketinantys įsigyti 3-jų kambarių butą nori, kad jo plotas siektų 55-65 kv. m. Dažniausiai tai jaunos poros, nebegalvojančios, kad pirmajame savo būste gyvens amžinai. Jiems svarbus optimalus bei funkcionalus būsto planas ir gyvenimas naujos statybos namuose“, – pastebi J. Dovidonis.
Tokius pirkėjus galima apibūdinti kaip jaunus, veržlius ir aktyvius. Jiems labiausiai rūpi lokacija mieste, mat tarp prioritetų yra buvimas arčiau miesto šurmulio ir patogus susisiekimas.
„Spinter tyrimai“ apklausoje balandžio 20-28 d. dalyvavo 1008 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
