Cokoliniame aukšte buvusio biuro patalpose suprojektuotas nedidukas, bet jaukus butas buvo įrengtas vos per penkias savaites, o gana ribotas rekonstrukcijai skirtas biudžetas nesutrukdė čia sukurti patogios ir stilingos erdvės šiuolaikiškam miesto žmogui ir jo pomėgiams.
Projekto autorės – buto savininkė Daiva Zgrabskė ir architektė-dizainerė Rūta Jurevičienė
(studija „Ruta JU“).
Cokolinių patalpų rekonstrukciją įgyvendino jų savininkė Daiva Zgrabskė, padedant architektei-dizainerei Rūtai Jurevičienei, ir įrengti gyvenamąją erdvę iki šiol buvusiose biuro patalpose sugebėjo vos per penkias savaites. Projekto autorės tikina, kad padėjo ankstesniuose interjero projektuose įgyta patirtis. O pradėta buvo nuo erdvių korekcijų. „Prieš nutariant sukurti jaukią gyvenamąją erdvę, šiose patalpose veikė nedidelis biuras. Patalpose nebuvo suformuota gyvenamoji erdvė, tad funkcine prasme reikėjo įrengti gyvenamajai erdvei būdingas zonas – išskirti svetainę, virtuvę, nedidelėse patalpose net pavyko įrengti drabužinę ir gana erdvų vonios kambarį. Kadangi butas turi atskirą įėjimą, šalia jo atnaujinome kiemelį, kuriame šiltuoju metų laiku bus smagu puoselėti žaliąjį sodelį miesto širdyje, išgerti puodelį kavos ir pasimėgauti miesto privalumais nekeliant kojos iš namų“, – pasakoja Daiva.
Kadangi butas yra pačiame miesto centre ir turi savo atskirą įėjimą, neliko nieko kito, kaip esančią erdvę lauke paversti jo išskirtiniu privalumu – poilsio oaze tarp miesto šurmulio. „Kiemelį paveldėjome su stogu, atnaujinome medines jo dalis, įrengėme lietaus nutekėjimą, nudažėme stogą ir fasadą. Taip pat įrengėme kiemelio apšvietimą – temstant jis apsišviečia automatiškai. Čia apgyvendinome daug žalumos ir pastatėme baldų, erdvę dekoravau pagalvėlėmis, kilimu, žvakėmis – juk tai neatsiejami jaukaus kiemelio elementai“, – vardija Daiva.
Sienoms dekoruoti naudotos kontrastuojančios medžiagos – struktūrinis dažytas paviršius, didelės veidrodžių plokštumos bei aukštos kokybės ir itin natūralios išvaizdos dirbtinė žolė. Luboms pritaikytos įtempiamosios lubos su integruotais šviestuvais.
Nedidelį cokolinio aukšto langą svetainėje dengia plačios, ilgos užuolaidos – taip kuriamas vizualus didesnio lango įspūdis. Įėjimo durys paslėptos už grakščiai parištos naktinės užuolaidos.
„Baldai yra funkcionalioji interjero dalis, todėl pirmiausia jie buvo projektuojami ir parenkami taip, kad atliktų savo pagrindinę funkciją. Štai žemas svetainės baldas su dekoratyviomis pagalvėlėmis praverčia norint atsisėsti prie valgomojo stalo ar pasodinti svečius“, – sako Rūta.
Nors patalpa nedidelė, kompaktiškoje virtuvės zonoje suprojektuota visa reikalinga įranga. Buvo siekiama, kad prie darbastalio laisvai išsitektų du žmonės. Virtuvė projektuota be viršutinių spintelių, taip siekiant išsaugoti erdvės ir šviesos pojūtį, neperkrauti nedidelės erdvės.
Norėdama sukurti jaukumo bei erdvės įspūdį, panaudojusi gudrybes su šviesa, veidrodžių plokštumomis ir dekoru, dizainerė pasiekė maksimalų natūralios, gausios dienos šviesos jausmą.
Siena virš darbastalio dengta didele veidrodžio plokštuma, kurioje atsispindi ne tik svetainės zona, bet ir joje esantis langelis. Taip šviesos kiekis patalpoje tarsi padvigubėja.
Virtuvės zonos sienoms dekoruoti buvo panaudota aukštos kokybės dirbtinės žolės danga. Projekto autorių sumanymas buvo šia medžiaga suteikti gamtos, šviežumo, šilumos ir jaukumo įspūdį, taip pat pridėti spalvinį akcentą. Kita vertus, dėl panaudojimo ant vertikalios plokštumos ši danga buto erdvei suteikė dinamikos ir nesvarumo.
„Didelio formato terazzo plytelės naudotos tiek grindų, tiek sienų apdailai, ir neatsitiktinai. Dėl ypatingos buto vietos visa bendra interjero koncepcija kurta ne ignoruojant techninę patalpų prigimtį, o stengiantis pritaikius kontrastą ir panaudojus itin šiltas, gyvas apdailos medžiagas bei detales sukurti jaukią oazę, kuri tarsi balansuotų tarp lauko, gamtos ir žmogaus. Tad terrazzo, žinoma, atstovauja „lauko“ pozicijai“, – pasakoja Daiva.
„Gavome „dosnų“ palikimą – daugybę per patalpas einančių nepaslėptų vamzdžių, grotuotas duris, tamsų, neapšviestą patekimą vidun ir net skirtingą grindų lygį patalpų viduje“, – prisimena Daiva. Projekto autorėms rekonstrukcijos metu šiuos trūkumus pavyko sumaniai paslėpti arba suteikti naudingą paskirtį.
Skirtingas grindų lygis buvo paveldėtas iš ankstesnės paskirties patalpų – senajame plane tai buvo didelis sanitarinis mazgas palypėjus keliais nelygiais laipteliais. Dizainerė sako, kad šį „trūkumą“ buvo sumanyta paversti privalumu, todėl miegamajame papildomai atsirado nors ir nedidelė, bet labai jauki drabužinės zona. „Miegamąjį dabar puošia unikalus akcentas – į drabužinę ir vonios kambarį patenkama palypėjus pora laiptelių, prasilenkiant su veidrodžiu, kuris, atspindėdamas svetainę, suteikia gylio ir patalpų erdvumo jausmą“, – dizainerei pritaria ir buto savininkė.
Iš bendrojo kambario į miegamąjį pereina iš apdaila – dirbtinės žolės danga ant sienų, suteikianti spalvos ir gaivumo pojūtį. Ji tarnauja kaip rėmas dideliam lubas siekiančiam veidrodžiui, patogiai įkomponuotam ant sienos pakeliui į drabužinę.
Kadangi miegamojo zona nėra visiškai uždara, projekto autorėms norėjosi suteikti daugiau privatumo ir buvo sumanyta tarsi miegamojo miegamajame idėja – taip ir atsirado lova su baldakimu. Vizualiai ji tarsi įrėmina miego zoną, tačiau neužgožia erdvės.
Miegamojo kambario galinė siena visa uždengta lengvai krintančia užuolaida. Tokį sprendimą padiktavo patalpų vieta bei ribotas langų kiekis. „Taip sukuriama iliuzija, tarsi už užuolaidos yra langas. Nors iš tiesų jo nėra – emocija lieka“, – paprastą, bet veiksmingą gudrybę išdavė dizainerė ir pridūrė, kad kita užuolaidos funkcija – jaukumas, šiluma bei akustika.
Kad butas būtų visavertis ir patogus šiuolaikiškam jaunam miesto žmogui, pagalvota ir apie kompaktišką, bet patogią darbo zoną – ji įrengta miegamajame. „Iš anksto turėjome tikslą – sukurti nedidelį, funkcionalų ir stilingą būstą jauniems žmonėms, kuriems smagu gyventi miesto šurmulyje, bet tuo pačiu norisi turėti ir galimybę dirbti namuose nepatiriant trinties mažoje erdvėje. Taigi šiandieninė situacija lėmė ir interjero sprendimus“, – neslepia Daiva.
Projektuojant vonios kambarį teko taikytis prie santechnikos įvadų. Tačiau šioje patalpoje irgi juntamas labai aiškus zonavimas, kuris papildomai pabrėžtas ir dekoro sprendimais. Vonios kambarys suskirstytas į dušo, WC ir praustuvo zonas. Terazzo plytelių „takas“ nuo įėjimo veda tiesiai į praustuvą ir pereina ant sienos, o WC ir dušo zonos tarsi atsiduria antrame plane, bet tuo pačiu išlieka labai šviesios ir patogios.
