Iškart įspėju — jeigu nemėgstate riebaus maisto, toliau neskaitykite. Receptas su daug sviesto, taip pat bus naudojamas aliejus.
O jei rimtai, tai ir riebalų bailiams truputis informacijos. Nesenai per vieną užsienio TV laidą rodė atsitikimą, kai begalės daktarų tyrė pasiturinčių ir labai sveikai gyvenančių tėvų vaikus, nes jie paprasčiausiai neaugo. Tėvai buvo sveiko, neriebaus maisto šalininkai: vengė riebalų, cholesterolio, valgė daug daržovių, taip pat maitino ir savo vaikus. Ir taip jau atsitiko, kad vaikai nustojo augti. Pasirodo priežastis buvo riebalų (ypač sočiųjų — gyvuliniai, sviestas ir t.t.) trūkumas, dėl ko nevyko ląstelių gamyba. Tai ar tikrai reikia bijoti riebalų? Ir dar kartą — svarbiausia yra saikas.
Man pačiam Kijevo kotletas yra vienas iš mėgiamiausių vištienos receptų. Taip pat — Kijevo kotletas — turbūt vienas iš dažniausių patiekalų viešojo maitinimo įstaigose. Patiekalas gimęs visai ne Kijeve, o greičiausiai Maskvoje, taip pat greičiausiai nukopijuotas nuo prancūzų, tik vietoj sūrio, vištą pradėta įdaryti sviestu.
4 vištos krūtinėlės (puselės);
160 gr. sviesto;
1 kiaušinis;
2 v.š. miltų;
7 v.š. džiūvėsių;
šakelė rozmarino;
džiovinto pelėtrūno.
Kijevo kotletų receptų yra tiek daug, ir jie tokie įvairūs, kad net neaišku, kuris yra tikrasis. Aš gaminsiu iš išmuštos krūtinėlės, nors galima ir iš vištienos faršo ar tiesiog krūtinėlės, kurioje peiliu padaroma skylė ir įkišamas sviestas.
Pirmiausia reikia pasiruošti sviestą. Imame minkštą sviestą (palaikome ne šaldytuve kokias 3–4 valandas) ir gabaliuką padaliname į 5 dalis. 4 pasiimam sau, o penktą paliekam — pavyzdžiui, bulvių košei. Į sviestą galime dėti bet kokių žolelių — čiobrelio, mairūno, rozmarino, krapų, petražolių.
Aš dėjau šviežio rozmarino ir pelėtrūno, jis labai tinka prie vištos. Viską gerai išsukam. Tada iš turimos masės reikia padaryti 4 ritinėlius. Galima daryti rankomis arba galima daryti taip kaip aš: paimame maistinės plėvelės ir ant jos sudedame išsuktą sviestą. Susukame ir suformuojame piršto storio dešrą. Įdedam į šaldytuvą, kad sustingtų.
Tuo tarpu reikia išmušti krūtinėlę. Aš mėsą mušu tarp kepimo popieriaus lapų — nesitaško ir nesusidarko mėsa (žinoma mušti reikia lygiuoju plaktuko šonu.
Mėsą išmušti gerai, bet neplonai, kad ji nebūtų permatoma, ir kad neplyšinėtų. Išmuštą gabaliuką pabarstome druska, pipirais. Dedame sviestą ir jį stangriai apvyniojame. Ir taip su visais gabaliukais.
Tada į vieną lėkštutę dedame miltus, kitoje išplakame kiaušinį, o į trečią — džiūvėsius. Imame kotletą ir jį apvoliojame iš eilės visose lėkštėse — miltuose, kiaušinyje, džiūvėsiuose. Užtenka vieną kartą, bet galima procedūrą kartoti ir kelis kartus.
Nedideliame puode užkaičiame aliejų (perdaug nepripilkite, nes kai sudėsite kotletus gali perbėgti per viršų). Įkaitiname ir dedame porą kotletų. Verdame aliejuje kokias 7–9 minutes, jei reikia pavartykite. Atsižvelkite į masę, gali tekti ir ilgiau pavirti.
Valgome su bulvių koše. Kotletai gavosi labai skanūs ir tikrai bus dar gaminami ne kartą.
Skanaus!
