Balandis tikrai intensyvus metas visiems, kurie nori, kad jų gėlynas džiugintų ilgą laiką. Dalinamės pagrindinėmis gėlynų puošmenomis, kurių sėklomis pasirūpinti reikėtų jau dabar.
Vienmetės astros
Vienmetės astros populiarios, nes yra gražios, žavi jų formų ir spalvų įvairumas. Yra apie 4 000 rūšių šių nuostabių augalų, apie 40 įvairių grupių. Vienmečių astrų yra įvairiausių – panašių į chrizantemas, su smailiais žiedlapiais, su mažais ir dideliais žiedais, aukštų ir žemų. Astrų žiedai būna įvairiausių spalvų, astros ilgai išbūna pamerktos.
Vienmečių astrų šaknų sistema stipri, šakota, jų stiebai žali ar rausvo atspalvio. Vienmetės astros pradeda žydėti birželio pabaigoje ir žydi iki spalio. Mažos sėklelės (1 grame jų yra apie 500) subręsta praėjus 35 – 40 dienų po žydėjimo pradžios, jos išsaugo galimybę sudygti 2-3 metus.
Vienmetės astros dauginamos tik sėklomis. Sėkleles sėja kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.
Žemę daigeliams galite pasidaryti patys – sumaišykite 1 dalį smėlio ir durpių su 2 dalimis žemės. Daigeliai pasirodys po savaitės. Kai išauga pirmas tikras lapas, metas susodinti juos į vazonus arba į šiltnamį.
Serenčiai
Serenčių sėklos sėjamos tiesiai į dirvą, bet… Prieš kelerius metus pabandėme pirma sudaiginti sėklas, ir rezultatai labai pradžiugino. Žiedai prasiskleidė 15-20 dienų anksčiau nei įprastai, be to, labai ilgai žydėjo, patys serenčiai išaugo labai tvirti ir sveiki. Būtent todėl dabar patariame serenčius sudaiginti.
Sėklas galima pasėti šiltnamyje ar tiesiog lysvėje po plėvele. Ypatingos priežiūros serenčiams nereikia. Nuimti plėvelę ir pasodinti serenčių daigelius į pastovią vietą galima gegužės viduryje.
Meksikinis žydrūnis
Daugelis mėgsta meksikinį žydrūnį, nes šios gėlės ilgai žydi. Su šiomis gėlėmis sodininkai suformuoja gražius gėlynus, jie sėkmingai auga ir pakabinamuose krepšiuose.
Meksikiniai žydrūniai žavi ne tik ilgu žydėjimu, bet ir spalvų įvairove – žydri, rožiniai, balti, violetiniai ir net bordo spalvos šios gėlės tinka sodo kompozicijoms.
Yra apie 50 šio augalo rūšių, yra vienmečių ir daugiamečių, žemų (apie 10 cm aukščio) ir aukštų (apie 50 cm). Tiesa, mūsų kraštuose populiariausia ageratum houstonianum rūšis.
Meksikinių žydrūnų sėklos labai smulkios – 1 grame yra apie 5 000. Būtent todėl sėkleles pasėja pirmoje balandžio pusėje dėžutėse arba po plėvele. Sėja į lygiomis dalimis sumaišytas durpes, smėlį ir puvenas (mėšlą). Užberti žemėmis nereikia. Palaikant optimalią temperatūrą ir laistant, sėklos sudygsta po 10 dienų. Vos išaugus ant daigelio dviem lapeliams, juos retina.
Kochija
Kochiją dar vadina vasariniu kiparisu. Šias efektingas gėles mėgsta sodininkai. Kochijos papuoš kiekvieną gėlyną, jos suteiks kompozicijai naujų natų.
Kochijų sėkleles daigina iki balandžio pabaigos universaliame žemių mišinyje. Sėklas reikia vos įspausti į žemę, jos sudygsta maždaug po 10 dienų.
Sinavadas
Sinavadų pavadinimas lotyniškai reiškia „augalas, renkantis vandenį“. Sodininkams sinavadai patinka dėl ryškios žiedų spalvos ir švelnių ažūrinių lapų. Priklausomai nuo rūšies, žiedai būna pilnaviduriai, paprasti arba pusiau pilnaviduriai.
Sinavadų žiedai žavi ne tik forma, bet ir įvairiais atspalviais: balti, melsvai balti, žydri, rožiniai ir t. t. yra apie 100 sinavadų rūšių, įvairaus aukščio – nuo 15 iki 60 cm, įvairių atspalvių. Pas mus populiarios apie 30 rūšių.
Sinavadų sėklos sėjamos pirmoje balandžio pusėje į vazonėlius, stiklinaites arba antroje balandžio pusėje tiesiai į žemę. Prieš sėjant rekomenduojama mechaniškai suskaldyti sėklos apvalkalą, tada geriau dygsta – sėklas reikia švelniai patrinti švitriniu popieriumi.
Daigeliai pasirodo maždaug po 14 – 20 dienų. Kai išauga 1 – 2 lapeliai, daigelius galima sodinti į didesnio skersmens vazonus (maždaug 5 cm).
Burnočiai
Ši gėlė pakeri savo iškilminga išvaizda. Tai ištvermingos, visiškai neįnoringos gėlės, kurios žydi visą vasarą ir rudenį, na o žiemą – sausose puokštėse.
Žinoma apie 900 burnočių rūšių, pas mus auga apie 15 rūšių. Burnočiai dažniausiai būna vienmečiai, kiek rečiau – daugiamečiai. Priklausomai nuo rūšies, jie pasiekia 150 cm aukštį, žavi gražiais lapais, įvairiaspalviais lapais, ne tik neįprasta žiedų forma.
Burnočių sėklos sėjamos antroje balandžio pusėje, giliai nesusmaigstant į žemę, o tiesiog apiberiant durpėmis ar smėliu. Daigeliai pasirodo po 8 – 18 dienų. Prieš sodinant į žemę burnočius pasodina kiek palenktus, įkasa į žemę praktiškai iki pirmų lapelių.
Karpytalapis kermėkas
Karpytalapis kermėkas su švelniai rožinės spalvos žiedais pasiekia 80 cm aukštį, unikali žiedų forma šventiška, žavi. Išdžiovinti žiedai išlaiko formą ir natūralią spalvą kelerius metus.
Kermėkų sėklas sėja į universalų mišinį pirmoje balandžio pusėje. Sėklas lengvai apiberia žeme. Daigeliai pasirodo po 12 – 14 dienų. Į žemę daigelius persodina gegužės viduryje.
Vienmečiai jurginai
Vienmečiai jurginai vertinami už tai, kad juos nesunku auginti, priešingai nuo daugiamečių, jų gumbų nereikia iškasti ir visą žiemą laikyti. Vertinami jie ir už ilgą žydėjimą nuo liepos pradžios iki pačių šalnų. Vienmečiai jurginai žydi įvairiomis spalvomis: raudona, rožine, balta, oranžine ir net purpurine.
Vienmečiai jurginai pasiekia 30 – 150 cm aukštį, žiedai būna paprasti arba pilnaviduriai, iki 10 cm skersmens.
Vienmečių jurginų sėklas sėja pirmą balandžio pusę universaliame durpių substrate, ant viršaus plonu sluoksniu užberia smėlio. Esant 25 – 27 laipsnių temperatūrai, sėklos sudygsta po 5 – 10 dienų, o dar po dviejų savaičių daigelius galima susodinti į vazonus.
Pentiniai (daugiamečiai)
Šios gėlės sodininkų vertinamos už ryškiai žydrą spalvą, juk gamtoje tokių ryškių atspalvių reta.
Pentiniai gali išaugti iki 2 m. Gėlyne pakanka pasodinti vieną pentinį – jų ryški spalva trauks dėmesį. Jei nepatinka žydri, būna ir baltų, rožinių, violetinių pentinių.
Pentiniai ilgai žydi, gausiausiai – birželį ir liepą, o artėjant rudeniui jie dar kartą sužysta. Pentinių sėklas patariama sėti kovą ar net vasarį, kita vertus, sėja ir balandžio pradžioje, rezultatai būna geri. Reikia sėti sėklas į mišinį iš durpių, mėšlo ir smėlio, sumaišytų lygiomis dalimis. Sėklas užberia 3 cm sluoksniu mišinio. Daigeliai sudygsta po 8 – 12 dienų.
Saulutės
Gerumo, nuoširdumo simbolis – saulutės pražysta anksti pavasarį ir žydi iki pat rudens. Sodininkai mėgsta pilnavidures saulutes baltos, raudonos, rožinės spalvų.
Sėti saulučių sėklas galima balandį, paviršiuje, apiberiant žemėmis. Esant 21 – 27 laipsniams šilumos, daigai pasirodo po 7 – 14 dienų. Po dviejų savaičių daugelius retina.
Balandinės žvaigždūnės
Koketės balandinės žvaigždūnės primena rugiagėles, o žydi nuo birželio iki spalio. Yra apie 90 balandinių žvaigždūnių rūšių, tarp jų ir vienmečių, ir daugiamečių. Žiedai būna įvairiausių spalvų: alyviniai, balti, violetiniai, raudoni, vyšniniai, avietiniai.
Balandinės žvaigždūnės gražiai atrodo gėlynuose dėl savo universalumo – yra mažų rūšių (apie 25 cm), yra ir didelių – pasiekiančių 1 m aukštį, šie gražiai atrodo toliausioje gėlių eilėje.
Sėklos sėjamos balandžio viduryje į universalų mišinį. Sudygsta esant 15 – 18 laipsnių temperatūrai po 12 – 15 dienų. Po trijų savaičių daigelius galima retinti, o birželį – sodinti į dirvą.
Knifofijos
Tai daugiametis augalas. Priklausomai nuo rūšies, knifofijos gali pasiekti 60 – 12 cm aukštį. Smailūs lapai ne mažiau dekoratyviniai nei prabangūs žiedai, kurie būna įvairiausių atspalvių: raudoni, geltoni, žali, oranžiniai ir net koraliniai.
Knifofijos išsiskiria ne tik egzotine išvaizda, bet ir ilgu žydėjimu – nuo liepos iki spalio. Jų sėklas sėja iki balandžio vidurio, daigai pasirodo po 15 – 20 dienų, na o praėjus dar trims savaitėms išretina ir susodina į didokus vazonus. Į pastovią vietą daigus persodina artėjant liepai. Knifofijos žydi tik antrus, o kartais net trečius metus.
Celiozijos
Išraiškingos, ryškios celiozijos – vienos iš gražiausių vienmečių gėlių, juk sutikite – tokiais prabangiais žiedais ne kiekviena gėlė gali pasigirti.
Egzotiniai, figūriniai žiedynai puikiai atrodo gėlynuose, puošia, paryškina kompoziciją. Celiozijų sėklas sėja antrą balandžio savaitę, jas tiesiog apiberia drėgnu durpių substratu. Po 7 dienų pasirodo daigeliai, indus su jais pridengia stiklu arba plėvele.
Zinijos
Iš Meksikos kilusios zinijos labiausiai sodininkų vertinamos už ryškias spalvas, jos būna oranžinės, baltos, geltonos, kreminės, violetinės, vyšninės – žodžiu,visokios, tik ne mėlynos. Zinijos būna paprastos, pusiau pilnavidurės ir pilnavidurės.
Zinijų sėklos sėjamos balandžio viduryje. Jos, prešingai nei dauguma gėlių, puikiai auga šiltnamyje pavsasrį, kai dar vėsu. Labai šiltose patalpose zinijų daigai stipriai išstypsta. Sėklos sėjamos į universalų mišinį, daigeliai pasirodo po 6 – 7 dienų. Į žemę lauke daigelius sodina tik birželio pradžioje, nes jie bijo šalnų.
