Magnolijos – vieni puošniausių sodybų, sodų augalų, džiuginantys įdomios formos, įvairių spalvų žiedais. Lietuvoje be japoninės magnolijos auginamos ir kitos rūšys bei veislės, galinčios žiemoti Lietuvoje. Kokios magnolijos auginamos VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyne ir VDU Kauno botanikos sode pasakoja VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkė, dendrologė Rima Žebrauskaitė ir VDU Kauno botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorė, dendrologė Jolanta Šabūnaitė.
Pavasarį taip nuostabiai atrodančio medžio ar krūmo nepastebėti neįmanoma, visi pastebi ir visi žavisi. Tai vieni seniausių – šimtą milijonų metų žemėje augantys medžiai ir krūmai. Natūraliai šie medžiai auga Japonijoje ir Korėjos pusiasalio pietinėje dalyje.
Anot dendrologės Rimos Žebrauskaitės, pirmosios magnolijos Lietuvoje atsirado Šilutėje. Kaip rašo šilutiškiai: burmistras Martynas Redveikis 1933-1934 m. parvežė pirmuosius du medelius. Medeliai augo, žydėjo, kryžminosi, jų sėklos ir sodinukai paplito po visą Lietuvą.
Šilutėje šie medžiai paskelbti vietinės reikšmės gamtos paminklais. Skinderiškio parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis savo puoselėjamame parke Lietuvos tūkstantmečio proga pasodino tūkstantį šių medelių.
Daugelis medelyne klausia: „Ar nenušals?“ Šita rūšis – japoninė magnolija (Magnolia cobus), VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkės R. Žebrauskaitės nuomone, tikrai gerai išgyvena žiemas, žydi ir klesti Lietuvoje. Jau pražydusius žiedus kartais šalnos sugadina, jaunų medelių viršūnės kartais truputi apšąla, bet šiuos negerumus magnolijos išgyvena ir kitais metais vėl žydi. Tiesa, žydėjimas trumpas, kartais vos kelios dienos, jeigu orai vėsesni žiedais galima džiaugtis ir savaitę. Dabar į Lietuvą atkeliauja ir kitų rūšių ir veislių magnolijų, ryškiais žiedais ir žydėjimas ilgesnis, bet, deja, išgyvena ne visos.
Pasak dendrologės R. Žebrauskaitės, magnolijoms reikia parinkti šiltesnę, nuo vėjų apsaugotą vietą. Joms geriau tinka rūgštokas priesmėlis, jeigu žemė labai sunki, reikia iškasti didesnę duobę ir gyvenimo pradžiai pagerinti žemę kompostu, rūgščiomis durpėmis.
Geriausia sodinti anksti pavasarį, o išaugintus augalus konteineriuose ir vasaros metu. Pasodinus nepamiršti gerai palaistyti, mulčiuoti durpėmis. Naujai pasodinti medeliai neskuba augti. Tręšti patartina sekančiais metais po sodinimo, gegužės mėnesį, pirmoje vasaros pusėje kompleksinėmis trąšomis. Magnolijų tręšimui tinka specialios rododendrų, hortenzijų trąšos. Su trąšomis nereikia persistengti, nes kartais labai vešliai augantys augalai neskuba žydėti, be to pertręšti nesumedėja, tinkamai nepasiruošia žiemai ir apšąla. Magnolijų šaknys traiškios, jų gausu dirvožemio paviršiuje, turi specifinį kvapą.
Pirmąsias žiemas reikia medelius mulčiuoti durpėmis, pridengti eglišakėmis šaknis, jeigu medelis nedidelis ir jį pridengti arba įsmeigus į žemę eglių šakas padaryti užuovėją. Magnolijos nemėgsta genėjimo, bet jeigu reikia, atsargiai nukerpame ir nupjauname vieną kitą šaką ir nieko neatsitinka.
Jeigu kas panorėtų kieno nors garbei pasodinti šimtą ar tūkstantį magnolijų medelių, tai Raudondvario medelyne jų galite įsigyti. O kolekcionieriams siūlome skėtinę magnoliją (Magnolia tripetala) arba Zyboldo (Ojamos) magnoliją (Magnolia sieboldii).
Pasak VDU Kauno botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorės, dendrologės Jolantos Šabūnaitės,
anksčiausiai pražįsta japoninės magnolijos. VDU Kauno botanikos sode vėliau joms draugiją palaiko kitų rūšių bei veislių žydėjimas: agurkinė magnolija (M. acuminata) ‘Ultimate Yellow’, magnolijos ‘Sunsation’ ir ‘Gold Star’. Šių magnolijų veislių žydėjimas šiek tiek ilgesnis nei rūšinių augalų. Visos maloniai kvepia. Žydi lapams dar neišsiskleidus.
Agurkinė magnolija (M. acuminata) ‘Ultimate Yellow’ žydi sodriai geltonais, delno dydžio žiedais. Užauga iki 3 ir daugiau (6) m aukščio ir tiek pat į plotį. Mėgsta saulę, purų vidutiniškai drėgną dirvožemį.
Magnolijos ‘Sunsation’ autorius Kehr‘as. Žiedų spalva geltona su žalsva ir rausva spalvomis. Žiedų plotis 15 cm. Lapai panašūs į agurkinės magnolijos. Užauga iki 5 (9) m aukščio ir iki 3 m pločio. Šviesomėgė, nors kai kur nurodomas ir dalinis pavėsis. Laja piramidės formos.
‘Gold Star’ – gana jauna magnolijos veislė, išvesta 1990 m. Mičigane Phil‘o Savage. Užauga 4,5–9 m aukščio. Žydi gelsvais žiedais su 14 siaurų vainiklapių (vienas iš protėvių – žvaigždinė magnolija (M. stellata). Jos lapai pavasarį turi bronzinį atspalvį. Sodinimo vieta: saulė – dalinis pavėsis. Vandens poreikis vidutiniškas.
