Ar kada nors įsivaizdavote, kad kieme auginamas dekoratyvus spygliuotis galbūt yra sukurtas iš vadinamosios raganų šluotos – genetiškai mutavusio augalo? Dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas savo sode turi sukaupęs įspūdingo dydžio – tūkstančio – neįprastų ir įspūdingų augalų kolekciją, tarp kurių yra ne viena dešimtis spygliuočių, atrastų jo paties!
Arūnas Bagdonas dendrologinę kolekciją pradėjo kaupti prieš šešiolika metų, visai atsitiktinai įsigijęs maumeduką ir nė nenumanydamas, kad tai bus susidomėjimo, peraugusio į „gerą ligą“ pradžia. Pasodinęs medelį žiūrėjo į svyrančias šakas ir pats sau bandė atsakyti į klausimą – kodėl jos auga taip neįprastai, iš kur atsiranda tokie keisti medžiai? Tai buvo postūmis susidomėti miniatiūrinėmis spygliuočių formomis – jos auga lėtai, todėl net mažame sklype galima sukaupti gražią kolekciją. Jau po metų Arūnas augino apie trisdešimt jam visai neįprastų ir nepažįstamų spygliuočių. Po truputį, kasmet vis ką nors nauja pasodindamas, Molėtų rajone gyvenantis vyras dabar turi apie 1000 skirtingų kultivarų kolekciją, kuri telpa 12 arų sklype.
Pasak Arūno, visi žinome, kaip kuriami bonsai, tačiau nedaugelis numanome, kad mūsų kiemuose auginami rutulio ar kitokios formos dekoratyviniai medeliai savaime atsiranda gamtoje – ji pati nulemia tokius jų genus. Didžioji dalis šių augalų yra kilę iš vadinamųjų raganų šluotų, natūraliai gamtoje susiformavusių dėl genetinių pakitimų. Kažkas tokias šluotas aptinka, skiepijimo būdu padaugina, išaugina iš sėjinukų ir taip sukuriami keisti medeliai, kurie mus džiugina ir stebina. „Susidomėjęs raganų šluotomis ir tuo, kad dekoratyviniai medeliai taip atrandami (atradimu šį procesą vadiname todėl, kad tiesiogine prasme eini mišku, pamatai šluotą – ir taip atrandi), pradėjau ieškoti jų miškuose, svajojau aptikti nors vieną raganų šluotą ir sukurti augalą, kuris puikuotųsi mano kieme tarp šimtų kitų iš svetur atkeliavusių“, – prisimena vyras.
„Prieš aštuonerius metus pavyko aptikti pirmąją raganų šluotą – negalėjau patikėti pamatęs, džiaugsmo buvo su kaupu. Tiesa, reikėjo nudirbti didelius darbus, kad tai, kas auga medyje, atsidurtų tavo kieme kaip dekoratyvinis augalas. Pirmiausia reikia raganų šluotą ar bent kelias jos šakeles nuskinti – o ji dažnai būna susiformavusi labai aukštai, be specialios įrangos pasiekti pavojinga. Tada reikia skiepyti, keletą mėnesių trunka speciali priežiūra, ir, jei pavyksta, paskui ne vienus metus būtina stebėti, kaip auga, kaip „elgiasi“ naujas kūrinys, ar pagaliau pasitvirtins, kad tai tikrai genetiškai pakitęs augalas, o ne grybinės kilmės, dėl ligos susiformavusi netikra raganų šluota (iš tokių kartais net nepavyksta padauginti medelio arba jis greit žūsta, nėra ilgaamžis), – trumpai apibendrina Arūnas darbą, reikalaujantį didžiulės kantrybės, marių laiko ir begalės žinių. – Pirmoji pušis, kurią atradau, puikuojasi mano kieme.
Šiandien jau šimtais skaičiuoju gamtoje aptiktas raganų šluotas ir artėju prie šimto pavykusių padauginti. Kadaise svajojau apie nors vieną savo asmeninį kultivarą, dabar tokių turiu jau dešimtis, jie užima vis daugiau vietos mano kuriamame rojaus kampelyje. Dalis augalų iškeliauja svetur, taip garsindami ne tik mano darbus, bet ir mūsų kraštą. Jau šįmet Olandijoje buvo galima įsigyti mano atrastą gyvatšakės formos eglę, pavadintą ‘Lithuanian Snake’. Kurdamas augalus turiu išskirtinę galimybę suteikti jiems vardus: taip pagerbiu man brangius žmones, įamžinu žymias datas, vietoves, kuriose aptikti augalai, ar tiesiog garsinu Lietuvos vardą. Tikiu, kad tai, ką darau, taps istorijos dalimi.“
„Kurdamas sodą turėjau viziją, ko noriu ir kaip turi atrodyti mano kiemas, kad dabar, o ne po mirties gyvenčiau rojuje. Kadangi augalų amžius labai skiriasi nuo žmonių amžiaus, mano mintyse sudėliotas vaizdas matysis po trisdešimties metų – maždaug tiek, pagal mano skaičiavimus, atsižvelgiant į augalų augimo tempą, reikia laiko, kad išvysčiau tai, ko tikiuosi. Skirtingai nei žmonės, augalai auga visą savo gyvavimo laiką – tik vieni lėčiau, kiti greičiau.
Todėl juos komponuojant reikia gerai žinoti, kokie bus po daugelio metų. Juk labai keista, kai pasodini vos kelių centimetrų dydžio augaliuką ir vadindamas jį medžiu pasakoji, kaip jis atrodys po dešimties ar trisdešimties metų. Pačiam juokinga, kai palyginu pirmojo prieš penkiolika metų suformuoto alpinariumo nuotraukas tada ir dabar: augalai, kurie buvo vos matomi, susodinti kas metrą ir daugiau, šiandien gražiai suaugę į darnią visumą, ir kompozicija jau panaši į tokią, kokia iš tikrųjų turėjo būti.“
Neįprastų formų įdomius augalus Arūnas įamžina nuotraukose, smulkiai fiksuoja jų atsiradimo istorijas, stebi tolesnį augimą. Jo tinklalapyje arunospygliuociai.lt galima rasti tiek kolekcijos, tiek paties atrastų kultivarų nuotraukas bei išsamius aprašymus.
