Sprendimą, ar rudenį savo sklype nukritusius lapus grėbti, ar palikti, kiekvienas turi priimti pats. Tam, kad sprendimas nebūtų vien intuityvus, bet pagrįstas, pateikiame argumentų „už“ ir „prieš“.
Taigi, ar grėbti lapus sode, ar geriau juos palikti? Niekas nežino atsakymo į šį klausimą geriau, nei pati gamta. Miškuose lapai kaupiasi amžiais, sukurdami palankią terpę augalams ir gyvūnams, be to, jie yra labai svarbi maistinių medžiagų cirkuliacijos grandis.
Negrėbti?
Nukritusiuose lapuose gerai dauginasi sliekai, jie lapais ir minta. Iki vasaros pradžios sliekai sunaikina praktiškai visus vasarą nukritusius lapus. Be to, jie labai pagerina dirvožemio kokybę, nes patręšia jį organinėmis medžiagomis, be kurių dauguma mineralinių trąšų yra bejėgės.
Lapuose labai daug azoto – pagal šį rodiklį jie pranoksta net humusą ir avių mėšlą. Bet fosforo ir kalio juose labai mažai.
Nors nukritusiuose lapuose ir nedaug mineralų, augalams jie labai naudingi, nes gerina dirvožemio struktūrą – jis tampa puresnis, jame atsiranda daugiau oro. Dirvožemio oras reikalingas bakterijoms, gyvūnam (tarp jų ir sliekams), taip pat augalų šaknų sistemai.
Tankus lapų sluoksnis yra puikus mulčias, užkertantis kelią piktžolėms (ne visoms, bet daugumai), sulaikantis derlingą sluoksnį, neleidžiantis dirvai perdžiūti ir perkaisti. Žiemą toks mulčias apsaugo nuo šalčio.
Nepaisant visų teigiamų gamtinio sprendimo aspektų, atsakymas į klausimą „ar reikia grėbti lapus“ nėra vienareikšmis. Juk lapai surenkami ne miškuose su kelių amžių ekosistema, bet savo sode ar sklype – čia vyrauja sukultūrinti augalai, kurie dažniausiai būna kaprizingi.
Ar grėbti?
Problema ta, kad nukritusiuose lapuose gerai jaučiasi ne tik sliekai, bet ir daugelis kitų vabzdžių, kurie gali stipriai pakenkti sklype augantiems augalams. Pavyzdžiui, vikšrai, straubliukai, šilkverpiai. Paprastai daugumos jų atsikratyti galima tik surinkus ir sudeginus lapus.
Tačiau jei sode parazitų nėra, ar reikalinga tokia priemonė? Be laužo neapsieisite ir tuo atveju, jei lapai užkrėsti miltlige, kokomikoze ar kitom grybelinėm ligom. Dažniausiai ligų plitimą galima sustabdyti tik sudeginus lapus. Jei pažeisti lapai atsidurs komposte, ligos gali sugrįžti, net jei kompostą naudosite po kelerių metų.
Ant vejos ar klombos nukritusius lapus reikia nurinkti. Lapai užkloja augalus tarsi kilimas ir jie negauna šviesos ir oro. Tokiomis sąlygomis žolė gali žūti vos per kelias dienas.
Jei grėbti – kur dėti sugrėbtus lapus?
Jei lapus vis dėlto teko sugrėbti, juos reikia panaudoti taip, kad gautumėte maksimalią naudą. Be abejo, kalbame tik apie sveikus lapus.
Pirmas dalykas, ateinantis į galvą – komposto duobė. Bet kompostas kompostui nelygus. Lapuose mažai mineralinių medžiagų, todėl iš jų susidaręs kompostas naudingas labiau dirvožemio fizinei, o ne cheminei sudėčiai. Taigi, tai nebus gera trąša, todėl geriausia lapus kompostuoti atskirai ir gautu kompostu lengvinti sunkų dirvožemį.
Kompostuojami lapai susiguli, jų irimo procesas lėtas. Jei norite pagreitinti irimo procesą, maišus kietai prikimškite lapų ir užpilkite vandeniu. Tada maišus užriškite ir keliose vietose pradurkite. Gautą kompostą galėsite naudoti jau kitą pavasarį.
