Miskantai – tai aukšti dekoratyviniai varpiniai augalai, kurie puikuojasi garsiausiuose Europos soduose, o dabar ypač išpopuliarėjo šiuolaikiniuose Lietuvos kiemuose. Tačiau ne visada miskantai atrodo taip įspūdingai, kaip iš jų tikimės. Apie tai kalbamės su želdynų specialiste Vaiva Maroziene.
Miskantas (lot. Miscanthus) – dekoratyvinis žolinis augalas, t.y. pavasarį jis išdygsta, vasarą auga toliau, rudenį jo stiebai ilgainiui padžiūsta, bet nesumedėja. Kiekvienais metais jis užauga itin aukštas (kai kurios veislės ir daugiau kaip 2 m aukščio), toks gali ir iki pat pavasario išstovėti. Tada jo antžeminė dalis nukerpama, ir pavasarį jis vėl atželia iš naujo. Va, čia tai augalo produktyvumas! Antroje vasaros pusėje jis auga tokiu greičiu, kad grįžę po savaitės atostogų matote akivaizdų pasikeitimą.
Kai kurios miskantų veislės galėtų pasigirti savo dryžuotais lapeliais, bet pats didžiausias grožis vis dėlto slypi žiedynuose, kurie atrodo kaip purios šluotelės. Populiariausios yra bordinės ir sidabrinės, tačiau yra tokių veislių, kurių spalvinė gama žydėjimo pradžioje laviruoja nuo baltos iki ryškiai raudonos, vėliau išblunka ir lieka šviesiai gelsva.
Planuojant auginti miskantus, dar reikia paminėti, kad jie ypač gražiai atsiskleidžia rudenį, nors ir žiemos peizaže atrodo nuostabiai dėl savo stambios kero formos ir purių žiedynų. Todėl pernykščius stiebus verta nupjauti tik ankstyvą pavasarį.
Susipažinom, keliaujam toliau. Kodėl gi kartais nepavyksta miskantais pasidžiaugti savo kieme?
Kaip žinoti, ar miskantą tinka auginti mūsų klimato zonoje?
Jei pasirinksite netinkamą veislę, gali būti, kad miskantas užaugs, bet nespės pražysti, t.y. subrandinti šluotelių. Pasirenkant, svarbu atkreipti dėmesį, kuriai šalčio atsparumo zonai priklauso veislė. Šią informaciją rasite augalo etiketėje (angliškai – „hardiness zone“) arba tiesiog įvesite pilną lotynišką augalo pavadinimą į Google paiešką. Rytinėje Lietuvos dalyje (Vilnius, Švenčionys, Ignalina, Rokiškis ir toliau į rytus) dominuoja 4 zona, vidurio ir pietų Lietuvoje – 5 zona, o jūros sušildomos naktys ir švelnesnės žiemos lemia, kad Lietuvos pajūrys priklauso 6-ajai zonai. Auštesnis skaičius rodo mažesnį atsparumą šalčiams, tad ir didesnę riziką. Kuo mažesnis skaičius, tuo daugiau šansų, kad neturėsite problemų, sako Vaiva Marozienė.
Populiariausios miskantų veislės
Jeigu norite matyti ne tik jų lapus, Vaiva Marozienė rekomenduoja rinktis iš šių rūšių: Miscanthus x giganteus (lietuviškai dar vadinama drambliažole) arba Miscanthus sinensis (kininis miskantas).
Drambliažolės (Miscanthus x giganteus) – tarsi kokie milžinai, tinkamoms sąlygoms esant, užaugantys iki 3 metrų aukščio. Jie Lietuvoje nespėja pražysti, bet vis vien atrodo įspūdingai. Pražysti suspėja ši veislė: Miscanthus x giganteus ‘Meidl’.
Kininis miskantas (Miscanthus sinensis): kompaktiškesnis ir vizualiai atrodo daug grakščiau. Šios kininio miskanto veislės turėtų puikiai augti ir rytinėje Lietuvos dalyje:
* Miscanthus sinensis ‘Federweisser’
* Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’
* Miscanthus sinensis ‘Flamingo’ (rausvas)
* Miscanthus sinensis ‘Gracillimus’
* Miscanthus sinensis ‘Malepartus’
Vakarų Lietuvoje arba palankesnio mikroklimato vietose galima auginti:
* Miscanthus sinensis ‘Morning light’
* Miscanthus sinensis ‘Adagio’
* Miscanthus sinensis ‘Elfin’
* Miscanthus sinensis ‘Graciella’
* Miscanthus sinensis ‘Grosse Fontane’
Miskantų auginimo sąlygos
Kad miskantai atskleistų visą savo grožį, jų auginimui reikia tam tikrų sąlygų. Visų pirma – smėlingo grunto, kuris užtikrintų gerą vandens pralaidumą (šie augalai nepakenčia užmirkimo). Jeigu miskantai jūsų kieme auga molingoje dirvoje, dauboje, kur pavasarį užsilaiko vanduo – tai pirmas pavojaus ženklas jūsų miskantams.
Taip pat jiems parinkite saulėtą sklypo vietą, nes tai šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Miskantai po žiemos atželia vėlyvą pavasarį, tik saulei gerai įšildžius žemę. Tai yra rimtas miskantų trūkumas, kurį būtina įvertinti planuojant augalų grupes savo kieme. Jeigu miskantai auga pavėsyje, atželia dar vėliau, žydi taip pat vėliau.
Miskantus prižiūrėti itin paprasta, o geriausia, jeigu jų auginimą paliktumėte tiesiog savieigai. Atminkite, kad per didelė meilės išraiška, pasireiškianti gausiu laistymu ir tręšimu, šiems augalams gali būti net pražūtinga.
Miskantams ir vietos reikia skirti pakankamai. Miskantai yra ilgaamžis augalas, tad kartais užtrunka metus ar antrus, kol „įsibėgėja“. Todėl reikia skirti jam pakankamai erdvės, kad sodinuko (ypač jeigu tai kininis miskantas) neužgožtų stipresni augalai.
