Technologiniu požiūriu vidinių sienų pertvarų įrengimas nėra labai sudėtingas procesas, tačiau vienaip ar kitaip reikalaujantis priimti ne vieną sprendimą. Tiesa, kai kurie sprendimai priimami ne galvojant, o tik sekant tradiciją, nes taip daro daugelis. Taigi, dalinamės ekspertų patarimais, kaip nebrangiai, bet kokybiškai įrengti pertvaras.
Vidinių sienų pertvarų medžiagos
Pirmiausia, apie ką turėtų pagalvoti vidines sienų pertvaras įsirengti planuojantis šeimininkas – iš kokios medžiagos gaminti vidinių pertvarų karkasą – medienos ar metalo. Apie abiejų medžiagų savybes, įrengiant vidines sienų pertvaras, sklando įvairūs mitai.
„Kalbama, kad medis deformuojasi, o metalas ne. Tai nėra visiškai tiesa. Iš esmės jie abu deformuojasi. Medį irgi galima naudoti tik jis turi būti gerai išdžiovintas, kad padarius karkasą ir pradėjus džiūti jis nesusisuktų“, – teigia bendrovės „Taupi statyba“ atstovas Vidmantas Zuokas.
Be to, jo teigimu, ruošiantis ir įrengiant karkasą vidinėms pertvaroms medžio privalumas yra tas, kad su juo lengviau dirbti. Tuo tarpu metalo konstrukcijas yra lengviau rasti nei geros medienos. Jam antrina ir bendrovės „Bakūžė LT“ vadovas Vaidas Morkevičius, teigiantis, kad gerai išdžiovinta mediena taip pat tinkama medžiaga vidinių vienų karkasui.
Specialistai pataria neišradinėti dviračio ir daryti standartines 10 centimetrų storio sienas: karkasui naudoti 8 centimetrų storio statramsčius ir po 1 centmetro storio gipso kartono plokštes. Esą absoliutus galimas sienos storio minimumas siekia apie 5 centimetrus – tiek turėti užtekti montuojant rozetes, tačiau tokio storio sienas retai kas įsirengia.
Siūlo nedėti izoliacijos
Vidinės pertvaros lietuviško namo statybos tradicijoje neįmanomos be izoliacinio sluoksnio viduje. Tačiau specialistai abejoja izoliacijos vidinėse namo sienose būtinumu. Esą užsienio šalyse įrengiant vidines sienas izoliacinių medžiagų jau senai niekas nenaudoja. „Jungtinėse Amerikos Valstijose statomuose namuose vidinės sienų pertvaros yra absoliučiai tuščios. Jiems nereikia jokios izoliacijos, nes jie neturi ko vienas nuo kito slėpti. Lietuvoje kažkodėl priimta naudoti izoliacines medžiagas visur, kur tik įmanoma“, – tvirtina V. Morkevičius.
Pasak jo, garso izoliacija namuose yra gana sąlyginis dalykas. Esą net ir per neizoliuotas namo sienas garsas eina prasčiau nei per durų plyčius, todėl toks rūpinimasis vidinių pertvarų garso izoliacija yra keistokas. „Kai kurias patalpas skiriančias pertvaras reikia izoliuoti. Pavyzdžiui, sienos skiriančios gyvenamąsias patalpas ir sanitarinį mazgą, kuriame veikia šildymo katilas ar boileris, įzoliuoti visiškai prasminga. Tačiau kam reikia pirkti, gaišti laiką ir naudoti medžiagas izoliuojant sieną, skiriančią du miegamuosius kambarius?“, – sako V. Zuokas.
Pasak jo, tinkamiausia izoliacinė medžiaga yra daugelio jau ne vienerius metu naudojama akmens vata. Sparčiai rinkoje populiarėjančios poliuretano putos šiuo atveju būtų neefektyvus sprendimas, nes tokio sprendimo kaina būtų neadekvačiai per didelė.
Kokios pasitaikančios klaidos?
Specialistai pastebi, kad didelių ir nuolat pasikartojančių klaidų įrengiant vidines namo sienas praktiškai nepasitaiko. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai pertvaros karkasas padaromas iš netinkamos, neišdžiovintos medienos ir džiūdamas sutrauko gipso kartono plokštes. „Esminių ir nuolat pasitaikančių klaidų per savo aštuonerių metų darbą šiame versle nesu matęs. Žinoma, nebent dirba prasti meistrai ir tiesiog nemokėdami visą sieną padaro kreivai. Tačiau tai jau kompetencijos klausimas“, – sako V. Morkevičius.
V. Zuokas pastebi, kad kai kurie statybininkai kartais tiesiog nesilaiko gipso kartono montavimo taisyklių arba nededa rišančiųjų elementų.
