Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.
Išsirinkite surinkimo talpą
Jūsų gyvenimo būdas padės jums apsispręsti dėl tinkamiausios taros lapams. Jei užsiimate sodininkyste, nukritę lapai gali virsti puikia trąša. Kompostavimui labiausiai tinka specialios kompostavimo dėžės, kurios lengvai surenkamos, jose užtikrinamas oro judėjimas, kuris svarbus biologiniam atliekų skaidymuisi. Norėdami kompostavimo dėžę gauti nemokamai, kreipkitės į savo rajono atliekų tvarkymo centrą, kuris šiuo klausimu suteiks visą reikalingą informaciją.
Jei sodininkystė nėra jūsų pomėgių sąraše, sugrėbtiems lapams jums vis tiek reikės atskiros surinkimo talpos – konteinerio ar didelių maišų. Tais atvejais, kai surinkti lapai išvežami kelių savaičių laikotarpiu, jiems tinka bet kokio tipo talpos. Tiems, kas tik dabar nusprendė atsikratyti susidarančiomis žaliosiomis atliekomis, rekomenduojamos didelės talpos (1 kub. m) polipropileniniai maišai – jie lengvi, talpina daug atliekų, patogūs naudoti.
Patarimai kompostuojantiems
Kaip rašoma spaudos pranešime, geriausias laikas pradėti kompostuoti – pavasarį arba vasaros pabaigoje, rudenį, kai vyksta pagrindiniai aplinkos tvarkymo darbai ir susidaro ypač dideli žaliųjų atliekų kiekiai. Komposto dėžėse galima šalinti ne tik lapus, nuplautą žolę, medžių šakas, bet ir daržovių, vaisių liekanas, kavos ir arbatos tirščius, kiaušinių lukštus. Atkreipkite dėmesį, kad į kompostą patartina nedėti ligotų augalų bei itin didelio kiekio obuolių ar citrusinių vaisių, kurie labai rūgština žemę. Tinkamas naudoti kompostas gaunamas po 1-2 metų.
Nemokamos aikštelės
Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, žaliąsias atliekas gali pristatyti į bioskaidžių atliekų surinkimo aikšteles, kurių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 54. Aikštelių sąrašą su jų adresais ir kontaktais galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai. Susikaupusias žaliąsias atliekas patariama sudėti į tvirtus maišus. Aikštelėse priimamos šios žaliosios atliekos: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Dažniausios klaidos
Netinkamai šalinamos žaliosios atliekos didina gaisrų pavojų, vandens ir dirvožemio užterštumą, sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijų bei virusų sukėlėjams. Sumaišius žaliąsias atliekas su buitinėmis, pirmiausia nemalonumą pajus jūsų nosis. Lapai, nupjauta žolė, vaisių atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonius kvapus. Ši klaida jums kainuos ir finansiškai. Žaliąsias atliekas griežtai draudžiama tiek deginti, tiek mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį ir šalinti sąvartynuose – už tai jums gali būti skirta bauda. Jei žaliąsias atliekas sumaišysite su buitinėmis savo konteineryje, atliekų vežėjai jų neišveš ir didelė pūvanti problema liks jūsų kieme.
