Ankstyvas pavasaris yra metas, kai reikia pradėti rūpintis gėlyno tulpėmis. Pašalinti ligotus augalus, pradėti tręšti, ravėti, purenti dirvą, laistyti. Pirmųjų ankstyvųjų tulpių žiedų sulauksime jau balandį ir jei viską prieš tai atlikome teisingai, pasisodinome ir vėlyvųjų veislių, tai džiaugsimės tulpėmis iki pat birželio. Dalinamės esminiais dalykais, ką reikia žinoti tulpių augintojams.
Kokia vieta tinkamiausia tulpėms augti?
Tulpės geriau auga šviesiuose, lygiuose (be įdubų), nuo stiprių vėjų apsaugotuose sklypuose. Jei trūksta saulės šviesos, stiebai ištįsta, išsiklaipo, svogūnai sumažėja ir išsigimsta. Nuo stiprių ir šaltų vėjų sutrumpėja žydėjimo laikas, stiebai lūžinėja, suprastėja augalų išvaizda. Vėlyvąsias veisles galima sodinti pusšešėlyje, tada jos ilgiau žydi.
Reikalinga tinkama dirva
Tulpėms labiau tinka gerai sukultūrinta, lengva, laidi ir kartu imli vandeniui neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirva, turinti daug puvenų. Joms netinka dirvos, kur gruntinio vandens lygis aukštas, bei sunkios molingos dirvos.
2-3 mėnesius prieš sodinant, žemę reikia įdirbti 25-30 cm gyliu, paskui supurenti kauptuku, sulyginti, kartu ir patręšti. Savaitę prieš sodinant, sklypą reikia perkasti. Realiai taip nelabai pavyksta. Jeigu auginame didesniame plote, sklypą skirtą auginti tulpėms paliekame dirvonuoti. 2 kartus nupurškiame nuo žolių (naikiname daugiametes). Bent jau mėnesį prieš sodinimą suariame.
Tulpių tręšimas
Pagrindinis tręšimas daromas rengiant dirvą. Pirmą kartą kasant, reikėtų dėti perpuvusio mėšlo (4-7 kg į 1 kv.m) arba komposto (3-5 kg į 1 kv.m), antrą kartą – azoto, fosforo ir kalio trąšų (atitinkamai 30, 60 ir 40 kg į 1 kv.m).
Anksti pavasarį, tirpstant sniegui, reikia tręšti azoto trąšomis (25 – 30 g į 1 kv.m). Žiedpumpurių susidarymo metu reikia antrą kartą tręšti fosforo ir kalio trąšomis (30 – 40 ir 40-50 g į 1 kv.m), trečią kartą – pilno žydėjimo metu (40-50 g kalio sulfato į 1 kv.m).
Sunkiose dirvose reikia padidinti azoto dozę ir sumažinti fosforo, lengvose – atvirkščiai. Gerai veikia mikrotrąšos: manganas, boras, cinkas. Jomis tręšti reikia drauge su papildomuoju tręšimu, į 10 1 tirpalą pridedant 8-10 g mangano sulfato, 5 – 10 g boro rūgšties, 1 – 3 g cinko sulfato. Negalima augalų pertręšti, nes svogūnai blogiau bręsta, o laikomi lengvai suserga.
Kaip ir kada sodinti tulpių svogūnėlius?
Tulpes patartina sodinti tokiu laiku, kad iki šalčių jos gerai įsišaknytų. Šaknims susidaryti palankiausia temperatūra 6-10°C. Jas reikia sodinti rugsėjo II pusėje po vieną, eilutėmis, smulkius svogūnus sodinti į vagas. Atstumai tarp svogūnų eilėje ir tarp eilių bei sodinimo gylis priklauso nuo svogūnų dydžio: kuo didesnis svogūnas, tuo didesnio mitybos ploto jam reikia. Paprastai atstumai tarp eilių daromi 20 – 25 cm, tarp didelių svogūnų 8 – 10 cm, sodinimo gylis turi būti per 3 svogūno aukščius. Lengvose dirvose galima sodinti giliau, sunkiose sekliau.
Prasidėjus nuolatiniams šalčiams, kai sušąla viršutinis dirvos sluoksnis, tulpių sklypą reikia mulčiuoti. Tam galima panaudoti durpes, pusiau perpuvusį kompostą (5 – 10 cm sluoksniu), lapus, šiaudus (1 kg į 1 kv.m).
Lapus ir šiaudus pavasarį būtina nuimti. Pridengimas padeda išlaikyti tulpes sveikas, didina jų dekoratyvumą ir derlingumą, vasarą lysvės mažiau išdžiūsta, nereikia ravėti vienamečių piktžolių.
Į senąją vietą tulpes sodinti galima tik po 4-5 metų, jei sodinama anksčiau, reikia pakeisti dirvožemį.
Pavasarinis tulpių žydėjimas: kada sulauksime ir kiek laiko žydės?
Koks gi pavasaris be tulpių, tačiau kada sulauksime pirmųjų žiedų? Natūraliai žydėti tulpės pradeda balandžio mėnesį, tačiau pasakyti, kada tiksliai – sunku. Juk būna ir ankstyvų, ir vėlyvų veislių. Kur kas anksčiau jos pražysta tam tikrose vietose – prie pietinių namų sienų, uždaruose kiemeliuose, netoli miesto šiluminių trasų. Pirmosios pradeda žydėti Kaufmano grupės veislių tulpės.
Kitas klausimas: kiek laiko džiaugsimės žydinčiomis tulpėmis? Tulpių žydėjimo trukmė priklauso nuo veislės savybių: trumpai žydinčių – vos savaitė, vidutinio žydėjimo – iki poros savaičių, o ilgai žydinčios nevysta daugiau kaip dvi savaites. Be to, didelės reikšmės turi orai. Nusistovėjus šilumai ir saulei, žiedai greičiau išsiskleidžia, bet greičiau ir peržydi. Ilgi lietūs jiems taip pat kenkia. Palankiausia, kai dangus padengtas ištisiniais baltais debesėliais, vėsoka, bet be lietaus. Mums tokie orai nelabai patinka, bet tulpėms – kaip tik.
Pasisodinę sode ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų tulpių, žiedais džiaugsimės pusantro ar du mėnesius. Ir šiuo atveju neįmanoma nurodyti konkrečių dienų – juk kiekvienais metais, atsižvelgiant į orus, šiek tiek skirsis ne tik žydėjimo laikas, bet ir trukmė. Paskutinės tulpės žiedlapius nubarsto birželio pradžioje.
Pagrindinė tulpių priežiūra
Priežiūrą reikia pradėti anksti pavasarį. Ligotus augalus šalinti su gumulu žemių. Taip atrinkti patartina kelis kartus per sezoną. Augalų vegetacijos metu reikia tręšti, ravėti, dirvą purenti, reguliariai laistyti; laistyti ypač svarbu tulpių butonizacijos, žydėjimo ir vytimo (2-3 savaitės) laikotarpiu. Kad užaugtų geri svogūnai, pačioje žydėjimo pradžioje augalams reikia nulaužti žiedų galvutes. Skinant žiedus puokštėms, prie stiebo reikia palikti ne mažiau kaip 1 lapą. Jei žiedai liko nenuskinti, reikia pašalinti sėklų dėžutes, kad svogūnai nenusialintų.
Svogūnų kasimas ir laikymas
Tulpes reikia kasti kasmet, kai pagelsta lapai. Tuo metu svogūno dengiamasis lukštas jau būna šviesiai rudas, bet dar ne visiškai išdžiūvęs – birželio pabaigoje ir liepos pradžioje. Kasti geriausia tam tikromis sodo šakėmis, kad mažiau būtų sužeistų svogūnų. Iškastus svogūnus reikia sudėti į dėžes ar kitokią tarą vienu sluoksniu. Tam gerai tinka plastikinės dėžės nuo vaisių ar daržovių skylėtu dugnu ir šonais.
1-2 paras (galima ir ilgiau, laikant sandėlyje su ventiliacija) juos reikia palaikyti atvirame ore, po stogu, apytamsėje vietoje, paskui supurtyti žemes, pašalinti senąsias šaknis ir lukštus (atsargiai, kad nebūtų pažeistas dugnelis), sudėti į dėžes ir padėti į saugyklą ar panašią patalpą. 25-30 dienų temperatūra saugykloje turi būti ne žemesnė kaip 22°C, drėgnumas ne didesnis kaip 70%; būtina intensyviai vėdinti. Žemesnėje temperatūroje sustoja vystęsis svogūno žiedinis pumpuras. Iki sodinimo svogūnus reikia laikyti patamsyje, 18°C temperatūroje. Laikomus svogūnus reikia retsykiais patikrinti, išmesti ir sunaikinti ligotus.
