Nors šis klausimas skamba retoriškai, bet ne be pagrindo. Vieniems nepatinka šio spygliuočio kvapas, antri neįsivaizduoja kitokios gyvatvorės nei tujų, tretiems jos primena laidotuves, o dar kitiems tujos – būtinas alpinariumo akcentas. Ir nors vakarinės tujos nuo seno ir dažnai auginamos mūsų kiemuose, bet iš tiesų į Lietuvą jos buvo atvežtos tik prieš kelis šimtus metų, kai lietuvių dvarininkai pagal Vakarų Europos madas įrenginėjo savo parkų želdinius. Tujos natūraliai auga tik Šiaurės Amerikoje.
Šiaip tujų Lietuvoje auga keletas rūšių, bet dažniausiai auginama ir populiariausia yra vakarinė tuja (Thuha occidentalis). Pats rūšinis augalas jau retai auginamas sodybose ir tikrai ne itin populiarus, nes mažai dekoratyvus ir rudenį gausiomis sėklų dėžutėmis šiukšlina aplinką, tad sodybose paprastai auginamos tujų veislės.
Tujų įvairovė
O veislių įvairovė didžiulė – nuo nykštukinių keliolikos cm iki keliasdešimt metrų aukščio medžių; jų šakelių spalvų paletė – nuo žalios iki geltonos, rudos, margos ar baltos; medžio forma irgi būna kuo įvairiausia – rutulys, elipsė, kolona, svyranti, kilimas ir kt.
Tujas galima auginti kaip karpomas arba nekarpomas gyvatvores ar kaip išskirtinius sklypo akcentus. Iš tujų, jas formuojant, galima išgauti įvairias figūras – tai vadiniu topiariniu menu. Tujos – tikrai puikus augalas, nes yra gan nereiklios dirvos derlingumui, jas retai puola kenkėjai ir ligos, gali augti ir daliniame pavėsyje, jos gerai atlaiko karpymą ir genėjimą. Nedidelės tujos puikiai jaučiasi, augdamos ir vazonuose, tad jas galima auginti balkonuose arba prie įėjimo. Kadangi tujos yra spygliuočiai, tad jų švelnūs spygliai žaliuoja visus metus, žiemą ir vasarą.
Auginimas ir priežiūra
Tujų poreikiai nedideli: kadangi jų šaknys auga paviršiuje, tad nemėgsta sausros, bet už tai jos gali augti drėgnose vietose. Ir kartą metuose, geriausiai pavasarį, tujas reikėtų negausiai patręšti. Tiesa, jei tujas auginsite gyvatvorėje, reikės kiek daugiau pasistengti, nes gyvatvorėje jos auga arti viena kitos, pradeda stelbti viena kitą ir pritrūksta maisto medžiagų, drėgmės ir ventiliacijos, gali įsimesti grybinės ligos.
Prieš įrengiant tujų gyvatvorę, iškaskite ~0,5 m gylio ir pločio duobes, į kurias reikėtų įpilti derlingos žemės. Tujas vieną nuo kitos sodinkite kas 0,5-0,8 m atstumais. Gyvatvorėms tinkamiausios tujų veislės yra ‘Smaragd‘,‘Columna‘,‘Brabant‘,‘Europe Gold‘,‘Fastigiata‘,‘Wareana‘ ir kitos. Jei jūsų tujos gausiai žydi, šakos išplikę ir retos, greičiausiai joms trūksta trąšų arba per sausa.
Tujų vertė
Neužmirškite, kad tujos – šiek tiek nuodingi augalai, tad pakramtę jų šakelių (o taip kartais daro vaikai arba naminiai gyvūnėliai) gal mirtinai ir neapsinuodysite, bet sutriks virškinimas, svaigs galva ir pan. Iš tujų gaminami antiseptiniai, priešuždegiminiai, diuretiniai, antihelmintiniai (nuo kirmėlių) ir kiti preparatai; tujų eterinis aliejus naudojamas kosmetikoje ir aromaterapijoje (tujų skleidžiamas kvapas taip pat kaip ir kadagių, valo ir grynina orą), o senovėje indėnai jaunus tujų ūglius ir žievę vartojo maistui.
Tad tiems, kurie nusiteikę skeptiškai tujų atžvilgiu, siūlome peržvelgti jų nuotraukų galeriją, kad įsitikintumėte, kokia didžiulė tujų veislių įvairovė; ir patiems išbandyti įvairias jų panaudojimo galimybes savo kieme.
