Apsodinti sklypo ribas ar kieme atskirti vieną zoną nuo kitos – tai tik keletas gyvatvorės panaudojimo būdų. Žinoma, norime, kad funkcionalūs augalai ir atrodytų išvaizdžiai. Taigi, pasiūlysime keletą žydinčių augalų, kurie ne tik bus grožis akims, bet ir tiks auginti kaip gyvatvores savo kieme. Tad, kokie žydintys krūmai tinka gyvatvorėms, ir kaip juos prižiūrėti?
Karpoma ar nekarpoma gyvatvorė?
Pirmiausia, prieš sodinant tokią gyvatvorę, reikės apsipręsti – ar jūs norėsite ir turėsite laiko ją karpyti ar ne. Kiekvienas pasirinkimas turės savo privalumų ir trūkumų, pvz., norint, kad gyvatvorė neužaugtų per daug aukšta (o dauguma negenimų krūmų paprastai pasiekia 2–5 m aukštį) ir kad nemestų šėšėlio kaimynams, teks ją karpyti. Bet karpoma gyvatvorė žydės žymiai mažiau. Be to, yra tokių augalų, kaip pvz., rododendrai, kurie nemėgsta karpymo. Nekarpomos gyvatvorės yra puošnesnės ir žydi gausiau, bet karpomoms gyvatvorėms galima suteikti norimą formą. Tad jeigu norėsis gausiai žydinčios, neaukštos ir nekarpomos gyvatvorės, teks rinktis žemesnius krūmus. Aptarsime tinkamiausius krūmus, tinkančius žydinčioms gyvatvorėms.
LANKSVA (Spiraea) – vienas iš populiariausių krūmų, iš kurio galima formuoti gražią žydinčią gyvatvorę. Lanksvų yra ne viena rūšis, dauguma iš jų žydi puošniai ir gausiai. Vienos iš jų aukštokos, siekiančios 2–4 m (guobalapė, Vanhuto, niponinė), o kitos užauga iki 1–1,5 m aukščio (stačiašakė, japoninė). Ankstyviausiai žydinčios lanksvos pradeda žydėti balandžio mėn. (pilkoji, smailialapė), vėlesnės žiedais puošiasi gegužę (Vanhuto, stačiašakė) arba birželį–liepą (japoninė, niponinė bei kt.). Žiedų spalva paprastai būna balta arba gelsvai kreminė, bet kai kurios žydi ir rožine spalva (japoninė, šlaitinė arba dar vadinama duglaso).
Lanksvos – ganėtinai nereiklūs, atsparūs šalčiui ir gausiai žydintis augalai, jas nesudėtinga prižiūrėti, be to, jų yra didelis pasirinkimas įvairiausių spalvų žiedų, krūmų aukščių bei žydėjimo laikotarpio. Visos lanksvos mėgsta saulėtas vietas, ir nors jos gali augti daliniame pavėsyje, bet ten mažiau žydės. Tinkamiausia joms yra vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirva. Jei lanksvų gyvatvorę karpysite, sodinkite krūmus kas 30–50 cm, o jei augs nekarpoma – kas 30–100 cm, priklausomai nuo natūralaus krūmo aukščio. Genėti geriausia iš karto po žydėjimo arba anksti pavasarį. Lanksvas užtenka patręšti kartą per metus pavasarį, nes per gausiai tręšiant, jos mažai žydės, labiau „išeis į lapus“.
FORSITIJA (Forsythia) – ankstyvo pavasario, ryškių ir geltonų žiedų krūmas, kuris taip pat yra vienas iš tinkamiausių augalų žydinčioms gyvatvorėms, nes yra nelepus, gali augti ir nederlingoje, pavėsingoje ar sausokoje dirvoje, nebijo šalčių, net ir stipriai nugenėtas vis tiek žydės. Tiesa, jeigu auginsite jį visai prastomis sąlygomis, tai mažai ir žydės. Kartais žiemą forsitijų šakų galiukai apšąla, bet labai greitai vėl atželia; jas ypač paprasta pasidauginti. Jei forsitijų gyvatvorės negenėsite, tai krūmai užaugs nemaži, pasiekdami 3–3,5 m aukštį. Auksiniai žiedai skleidžiasi balandžio mėn., o lapai pradeda žaliuoti bebaigiant žydėti. Forsitijas geriausia genėti iš karto po žydėjimo, jos sparčiai auga.
Dar vienas gražus augalas, tinkantis žydinčiai gyvatvorei yra VEIGELĖ (Weigella). Ji ne tik puošniai žydi, bet ir gali būti purpurinės spalvos lapais. Lietuvoje auginamos ankstyvoji (W. praecox), žydinti gegužės mėn., taip pat gausiažiedė (W. floribunda), gražiažiedė (W. florida), įvairios jų veislės bei hibridinės veigelės, žydinčios nuo vasaros iki rudens. Žiedų spalva – nuo baltos iki įvairių atspalvių rožinės spalvos. Nekarpomi krūmai užauga iki 2–3 m. Veigelės mėgsta derlingesnes ir vidutinio drėgnumo dirvas, gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje. Dažniausiai auginamos veislės yra ‘Bristol Ruby‘ ryškiais ir tamsiai raudonais žiedais, ‘Purpurea‘ purpuriškais lapais, ‘Variegata‘ – baltai margais lapais, bei kitos.
DEUCIJA (Deutzia) yra kiek primirštas, bet irgi labai tinkantis gyvatvorėms krūmas. Anksčiau lietuviai jas vadino radastais. Deucijų yra keletas rūšių, bet gyvatvorėse paprastai auginama šiurkščioji deucija (D. scabra). Jei krūmo nekarpysime, jis pasieks 2–2,5 m aukštį. Balti arba rausvi žiedai skleidžiasi vasarą, jie susitelkę šluotelėse, bekvapiai. Lapai žali ir šiurkštūs, nuo to ir gavę pavadinimą. Geriausiai jaučiasi saulėtose vietose, vidutinio derlingumo dirvose. Žiemomis kartais apšąla, ypač atviroje vėjams vietoje. Želdynuose dažnai auginamos įvairios veislės (‘Plena‘, ‘Codsall Pink‘, ‘Candidissima‘ bei kt.). Sodinant augalus gyvatvorei, tarp jų reikėtų palikti 0,5-0,8 m tarpus.
Iš krūmų, kurie tinka žydinčioms gyvatvorėms, dar galima paminėti KARAGANĄ (Caragana), kurios geltoni žiedai skleidžiasi pavasario pabaigoje arba vasarą. Šie krūmai ypač pakantūs karpymui, atsparūs sausroms, šalčiams, daliniam pavėsiui ir užterštam miesto orui, greitai auga. Jų šaknys ilgos ir mėgsta plėsti, tad galima sodinti ant šlaitų ar kitur, kur reikia sutvirtinti žemę.
GUDOBELĖS (Crataegus) gyvatvorė – idealus krūmas tiems, kas nori tokios tankios gyvatvorės, pro kurią negalėtų pralįsti net katės. Nes gudobelės būna apsiginklavę ilgai ir aštriais dygliais. Pavasarį gudobelės žydi baltai gelsvais ir vaistingais žiedais, o rudenį kai kurios rūšys (vienapiestė, glotnioji) sunokina vitaminingus vaisius. Yra gudobelių žydinčių ir rožinės spalvos žiedais.
Tad auginkime žydinčias gyvatvores, kurios bus ne tik gražios, bet ir teiks apsaugą nuo pašalinių akių. Dar svarbu, kad gyvatvorėse mėgsta apsigyventi smulkieji paukšteliai, sukantys ten lizdus, o juk paukšteliai yra sodininkų draugai, jie sulesa daug sodo kenkėjų. Kitą savaitę skaitykite apie gyvatvores, kurios būna ne tik gražios, bet ir nokina valgomus vaisius.
