Akmenys – svarbus alpinariumo elementas, tai – ne tik dekoracija augalams. Jie turėtų būti ne laiko nugludinti rieduliai, o uolienų luitai su jiems būdingais kampais.
Akmenys pagerina drenažą, šarmina dirvą, akumuliuoja drėgmę šaknims, suteikia pavėsį antžeminei augalų daliai, saugo juos nuo vėjo.
Kad akmenų išdėstymas atrodytų organiškai ir natūraliai, reikia įsisamoninti paprastą tiesą – gamtoje akmenų kompleksai sukuria labai charakteringus landšafto elementus: uolas, nuobyrynus, morenas ir kt. Tokiuose kompleksuose akmenų padėtis vienas kito atžvilgiu visada atitinka savybes tos uolienos, kuriai jie priklauso. Pavyzdžiui, nuosėdinių uolienų ir skalūnų sluoksniai būna pasvirę vienokiu ar kitokiu kampu.
Ir alpinariume reikėtų vengti skirtingos kilmės ir struktūros akmenų. Jei nepavyko surinkti reikiamų uolienų, matomas kalnelio sritis, šlaitus ir kai kurias viršūnes padarykite tiesiog iš vienarūšių akmenų. Gali būti bet kokie akmenys, randami apylinkėse. Medžiagą reikia rūpestingai parinkti. Geriau atsivežti 50 procentų atsargų, kad kuriant alpinariumą būtų laisvas pasirinkimas. Geriau nenaudoti apvalių, taisyklingos formos ir panašaus dydžio akmenų, nes vaizdas bus labai monotoniškas.
Akmenų kiekis alpinariume gali būti labai įvairus. Vieniems patinka, kai akmenys dominuoja, kitiems – kai yra tik fonas, o visas dėmesys sutelkimas į augalus. Praktiškai, akcentą lemia turimų akmenų ir augalų kokybė. Kai jie įdomūs, tiesiog gaila neparodyti jų grožio. Jei kalnelis, kurį kuriate, užima didesnį kaip 8-10 kv.m. plotą, akmenis geriau dėlioti ne ištisai, bet grupėmis, paliekant žemės plotelius su juose esančiais pavieniais akmenimis. Tai leidžia išvengti aukštesnių kaip 1-1,2 m aukščio kalnelių, kurie nedideliame plote atrodo neorganiškai.
Paprastai parenkami 3, 5 ar 7 didžiausi ir charakteringos formos bei faktūros akmenys, vienas iš kurių panaudojamas kaip viršūnė. Jie sudaro būsimos kompozicijos pagrindą.Šie akmenys turi remtis į kalnelio drenažinį pagrindą (skaldą, plytas ir t.t.), kad ateityje nesėstų. Mažesnieji akmenys dėliojami vėliau.
Jei alpinariume svarbus vaidmuo teks augalams, rinkitės kalkakmenį, nes jis porėtas ir į jį nesunkiai prasiskverbs šaknys. Kita vertus, dirvos reakcija bus šarminė, o tai reiškia, kad kai kuriems augalams reikia rūgštesnės dirvos.
Augalų parinkimas ir išdėstymas
Kad ir kokie svarbūs alpinariume būtų akmenys, dažniausiai jis kuriamas dėl gėlių. Alpinariumui tinkantys augalai, pasodinti įprastoje klomboje, tikriausiai nesudarytų įspūdžio, pasimestų tarp kitų augalų, o gal ir visai būtų išmesti į šiukšlyną. Tačiau atitinkamai pateikti, jie atskleidžia visą savo natūralų grožį. Ir atvirkščiai, tradiciniai sodo augalai alpinariume atrodo nekaip. Profesionalų nuomone, alpinariume visai netinka rožės, jurginai ir panašūs augalai.
Prieš sodinant, augalai suskirstomi grupėmis (analogiškai, kaip akmenys). Atskiriami dekoratyviniai krūmai ir miniatiūriniai medžiai.
Kaip akcentas sodinami žiemą-vasarą žaliuojantys augalai, dažniausiai spygliuočiai. Protingai parinkti, jie puikiai dera vienas su kitu, išlieka patrauklūs visus metus. Akcentais gali būti augalai, brangūs jums dėl kokių nors priežasčių, neįprastai atrodantys arba retos rūšies. Jie gali iškilti virš kalnelio viršūnės, sudarydami reikiamas vertikalias arba horizontalias linijas kompozicijoje. Nedideli, tačiau įdomūs augalai sodinami pirmajame plane. Jiems sukuriamas neutralus fonas, kurio plotas pakankamai didelis.
Tos pačios rūšies augalų negalima išmėtyti po visą alpinariumą. Jie sodinami pakankamai didelėmis grupėmis. Geriau nedaryti simetriškų kompozicijų. Augalai, kurių lapai sidabrinai arba pilki, sušvelnina perėjimus tarp spalvinių dėmių, leidžia pasiekti spalvų harmonijos arba pabrėžti kontrastus.
Nereikėtų piktnaudžiauti augalų įvairove. Akmeniniame kalnelyje, kurio plotas 10 kv.m., vargu ar pavyks gražiai išdėstyti daugiau kaip 12-15 rūšių ir formų. Juos sodinant pagal principą daug gražių ir įvairių, alpinariumas pavirs botanine kolekcija ir laukiamo dekoratyvinio efekto nebus.
Parinkdami vietą augalų sodinimui, reikia atsižvelgti į jų augimą ateityje. Jei dekoratyvinį efektą norite pasiekti iš karto arba per labai trumpą laiką, augalus galima sodinti tankiai, o vėliau, jiems užaugus, persodinti į kitą vietą. Apsodinus alpių kalnelį, geriau lieti jį nedidelėmis vandens porcijomis, trumpais intervalais. Tam, kad sumažintumėte dirvos erozijos efektą, laikinai galima naudoti mulčiavimą.
Alpinariume augs šie augalai (sėklos gali būti sodinamos sode ankstyvą rudenį arba viduje vėlai žiemą, 8-10 savaičių prieš persodinimą lauke):
Cerastium tomentosum (Gauruotoji glažutė); Dianthus gratianopolitanus (Žydrieji gvazdikai); Phlox subulata (Ylalapis flioksas); Sagina subulata (Ylalapė žemenė); Sedum telephium ssp. ruprechtii (Gurgždantysis šilokas); Sempervivum tectorum (Stoginė šilropė); Sisyrinchium angustifolium; Yucca filamentosa (Juka pluoštinė); Zauschneria californica (Kalifornijos fuksija).
