Vos 24 minutės – naujausi tyrimai rodo, kad tiek laiko per savaitę asmeniniam tobulėjimui yra pasirengęs skirti vidutinis dirbantysis. Daugeliui to atrodo per maža, kad būtų galima įgyti naujų žinių ar įgūdžių, tačiau edukacijos paslaugų rinka, neturėdama kitos išeities, kuo toliau, tuo labiau linksta prie to prisitaikyti. „Telia“ atskleidžia, kaip mikromokymasis ir žaidybinimas pamažu laužo švietimo stereotipus, bei rekomenduoja keletą šias tobulėjimo strategijas išbandyti leidžiančių įrankių.
„Šiandien gyvenimas lekia tokiu dideliu greičiu, kad žmonėms darosi sunku atrasti laiko kursams ar tiesiog išlaikyti dėmesį ilgose paskaitose.
Vis dėlto visur su mumis keliaujantys išmanieji suteikia viliojančią alternatyvą – mikromokymąsi, kuris sudėtingas temas padalina į daugybę mažyčių „gabalėlių“, tokiu būdu leisdamas mokytis nepatiriant streso. Ir šis metodas jau taikomas ne tik laisvalaikiu mokantis kalbas per „Duolingo“ – juo paremti kursai pamažu tampa visaverte alternatyva podiplominėms studijoms“, – teigia „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Mikromokymasis: greičiau įsisavinamos ir ilgiau atmintyje liekančios žinios
Kad ir kaip būtume užsiėmę, mūsų dienotvarkę neišvengiamai sudaro daug trumpų, neproduktyvių atkarpų.
Tai gali būti važiavimas viešuoju transportu, laukimas prie kabineto, kuriame netrukus vyks susitikimas, ar nevalingas „nuslydimas“ į socialinius tinklus, išmaniajame patikrinus el. pašto dėžutę.
Mikromokymosi sprendimų kūrėjai taikosi į šias ir kitas laisvas mūsų minutes, suteikdami galimybę tobulėjimui neaukoti laisvalaikio.
Pasaulyje vis labiau populiarėjantis mikromokymasis vartotoją įgalina sudėtingus dalykus įsisavinti per daugybę trumpų pamokų. Taip ne tik išvengiama nuovargio, bet ir duodama pakankamai laiko smegenims apdoroti gautą informaciją.
Kadangi mikromokymosi strategija dažnai apima ir ankstesnių pamokų pakartojimą, „MobieTrain“ duomenimis, tokiu būdu išmokta medžiaga žmonių atmintyje išlieka mažiausiai 50 proc. ilgiau, nei tą patį mokantis tradiciniais metodais.
Mažai ką nustebins ir faktas, kad mikromokymasis tampa bene vieninteliu būdu naujas žinias ir įgūdžius perteikti jaunajai kartai. Prie trumpų vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose pripratę Z kartos atstovai pasižymi beveik perpus trumpesne dėmesio koncentracija, nei jų tėvai.
Todėl tradicinėse paskaitose ar kursuose didelė dalis jaunuolių pradeda žiovauti arba jau po kelių pirmųjų skaidrių iš kišenės išsitraukia savo išmaniuosius ir tyliai mintimis nuklysta į nesibaigiantį skaitmeninį labirintą.
„Akademinė bendruomenė jau taip pat pripažįsta, kad mikromokymasis yra ne koks nors mokymosi subproduktas, o laiko požiūriu efektyvus būdas įgyti naujų įgūdžių ar persikvalifikuoti.
Tiek garsiausi užsienio ir Lietuvos universitetai, tiek „LinkedIn“ bei tokios virtualaus mokymosi platformos, kaip „Coursera“, per kelias savaites siūlo pabaigti nedidelės apimties mokymus ir gauti vadinamąjį mikrokredencialą – kompetencijų įgijimą patvirtinantį skaitmeninį pažymėjimą.
Jį vėliau galima pateikti darbdaviui ar kitoje mokymo įstaigoje su juo įsiskaityti tam tikrą modulį. Tokiu būdu, taupant laiką ir lėšas, galima mokytis lyderystės, projektų valdymo, duomenų analitikos, programavimo pagrindų bei kitų šiomis dienomis paklausių gebėjimų“, – pasakoja J. Markeliūnė.
Tikslų siekimas per žaidimus
Nors mikromokymosi koncepcija daugeliui skamba labai patraukliai, ji turi vieną trūkumą. Kadangi edukacijos procesas vyksta virtualioje erdvėje, kurioje nėra dėstytojų ar kitų asmenų, prieš kuriuos besimokantysis jaustų atsakomybę, noras kryptingai siekti prieš tai užsibrėžto tikslo gali pakankamai greitai išgaruoti.
Suprasdami, kad nepatirs jokių apčiuopiamų pasekmių, žmonės neretai būna linkę tiesiog „numesti“ pradėtą kursą ar mokymosi programėlę, mintyse save apgaudinėdami, jog prie to grįš vėliau.
Todėl sprendžiant įsitraukimo problemą elektroninėse mokymosi platformose vis dažniau pasitelkiami žaidybinimo (angl. gamification) metodai.
Pavyzdžiui, populiari užsienio kalbų mokymosi aplikacija „Duolingo“ vartotojams siūlo rinkti deimantus – vidinę programėlės valiutą, už kurią galima pirkti užduotims skirto laiko pratęsimus, iššūkius ir kitus pranašumus.
Besimokantieji kalbų taip pat gali balsuoti už geriausią sakinių vertimą ar tiesiog atsidurti geriausiųjų lentoje. Taip didinama motyvacija nemesti užsibrėžto kelio ir tęsti mokymosi procesą net tada, kai tam nėra didelio noro.
„Mokslininkų teigimu, žaidybinimo elementai mūsų organizme skatina išsiskirti su laimės pojūčiu siejamus vadinamuosius „laimės hormonus“ – seratoniną ir dopaminą, todėl mokymasis ilgainiui pradeda sietis su maloniais dalykais.
Be to, žaidybinimas gali būti naudojamas ir kaip būdas besimokomus konceptus pritaikyti realybėje. Simuliaciniai žaidimai leidžia praktikuotis ir tobulinti įgūdžius saugioje, bet interaktyvioje aplinkoje, kurioje galima aiškia matyti savo veiksmų pasekmes, nepatiriant jokios žalos“, – privalumus „Telia“ atstovė.
Mokymasis išmaniajame ir planšetėje – efektyvesnis
Su mumis kiekviename žingsnyje keliaujantys išmanieji neišvengiamai tampa svarbiausiais virtualaus švietimo įrenginiais.
Galėdami mokymosi medžiagą pasiekti bet kada ir iš bet kur, įgūdžių lavinimą galime paversti tokia pat kasdienybės dalimi, kaip naršymą socialiniuose tinkluose ar muzikos klausymą.
Planšetės ir telefonai suteikia lankstumą, leisdami mokymuisi išnaudoti net tas minutes, kol laukiame iš aparato į puoduką išbėgančios kavos ar į nuotolinę konferenciją besirenkančių kolegų.
„Tyrimai rodo, kad mobiliuosius prietaisus naudojantys vartotojai maždaug 45 proc. greičiau pabaigia mokymosi kursus, nei tam naudojantys kompiuterius, kai net 70 proc. apklaustųjų teigia, kad kurso užbaigimas išmaniajame juos motyvuoja labiau, nei analogiškas veiksmas kompiuteryje.
Šį fenomeną greičiausiai galima paaiškinti tuo, kad mobilus įrenginys žmogaus nepririša prie konkretaus laiko ar vietos, jiems nereikia prisiminti prisijungimo duomenų prie platformos jungiantis naršyklėje, o viską „pasaldina“ programėlėse esančios žaidybinės funkcijos“, – detalizuoja J. Markeliūnė.
Norintiems „savo kailiu“ išbandyti mikromokymosi privalumus „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė rekomenduoja pradėti nuo populiariausių tam skirtų programėlių.
Mikromokymosi kelionės pradžiai labai tinka jau minėta užsienio kalbų lavinimui skirta „Duolingo“ arba labiau į pokalbio palaikymą orientuotos „Babbel“ ir „Rosetta Stone“.
Išmokti svetimos šalies kalbą taip pat padės įsigilinimas į jos kultūrą – „Google Arts & Culture“ siūlo „paganyti akis“ į 2000 kultūros institucijų turinį, įskaitant pasirodymus Paryžiaus operos teatre ir NASA archyvą.
Jei trumpas pertraukėles labiau norėtumėte išnaudoti praktiškiems įgūdžiams, „Codeacademy Go“ ir „Khan Academy“ programėlės leidžia mokytis programavimo pagrindų, pasitelkiant atminties lavinimo korteles ir pagalbos ranką tiesiančius „YouTube“ gidus.
Tuo metu nerandantiems laiko knygoms „Headway“ aplikacija pasiūlys labai patrauklų kompromisą – kasdienėms mikromokymosi sesijoms subalansuotas populiariausių kūrinių santraukas.
Nemažai mikromokymosi programėlių taip pat suteikia galimybę lavinti proto aštrumą. „Elevate“ and „Peak“ programėlės per įvairius pratimus ir žaidimus padeda susigrąžinti dėl šiuolaikinio gyvenimo ritmo „pamestą“ gebėjimą ilgam susitelkti į vieną dalyką.
