Lietuvoje nėra kitos vietos, kur galima glostyti medžių viršūnes ar pramogauti su rogutėmis ištisus metus. Anykščiai – tikras lobynas kiekvienam ieškančiam naujų atradimų ir įkvėpimo. Kiekvienas žingsnis čia – tai kelionė per laiką ir erdvę, kur susipina praeitis, dabartis, gamtos stebuklai ir žmogaus kūrybos vaisiai.
„Įpusėjusi vasara lepina gerais orais, tad ko gero nėra geresnio laiko keliauti po Lietuvą nei dabar. Skirtingi šalies regionai, kuriuose tenka apsilankyti diegiant naujos kartos ryšį ir statant naujus ar atnaujinant senesnius ryšio bokštus, vis dar stebina įspūdingais vaizdais ir neatrastomis vietomis. Tad kviečiame nepraleisti vasaros veltui ir šiltuoju metų laiku atrasti Lietuvą iš naujo, o sukauptais įspūdžiais būtinai pasidalinti su draugais“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Anykščių kraštas garsėja įspūdingos gamtos ir kultūros vertybėmis. Čia naujų potyrių patirs ne tik nuotykių ieškotojai, kultūros entuziastai ar gamtos mylėtojai – Anykščiai kiekvienam padovanos nepamirštamą patirtį, kupiną įspūdžių ir prisiminimų.
Štai 5 vietos, kurias šią vasarą būtina pamatyti lankantis Anykščiuose.
Mikierių atodanga – atrasti ir tyrinėti
Tai viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus.
Šventosios slėnis pradėjo formuotis maždaug prieš 10–12 tūkstančių metų. Per paskutinįjį apledėjimą upė sugebėjo pragraužti visą Mikierių apylinkėse buvusią smėlingų – žvirgždingų nuogulų storymę (beveik 20 metrų storio) ir net po jomis esantį moreninį priemolį.
Vėliau, besistumdydama į šonus, ji platino slėnį ir formavo terasines aikšteles. Mikierių apylinkėse didžiausią Šventosios slėnio dalį užima pirmoji terasinė aikštelė, kurios plotis vietomis siekia iki pusės kilometro.
Kirsdama smėlingas nuogulas, čia Šventoji iki galo praplėtė savo kilpas. Todėl ties Mikieriais upės vingiai yra platus, apvalūs, vietomis net baigia susijungti. Vingiuose pasitaiko net priešsrovių. Mikierių atodanga – tai vieta, kur susitinka mokslas ir grožis, kviečianti atrasti ir tyrinėti.
Šventosios kairiojo kranto sveikatingumo takas
Šis takas labiausiai patiks mėgstantiems grožėtis gamta minant dviratį ar vaikštant. Palei pakrantę įrengtas pažintinis takas į vientisą maršrutą sujungė skirtingus kultūrinius ir turistinius objektus.
Keliaudami pažintiniu taku akimis ragausite kraštovaizdžio grožį, pajusite miesto alsavimą, galėsite iškylauti jaukiai įrengtose poilsio vietose. Takas jungia jau esamas pėsčiųjų–dviračių trasas: Anykščiai–Niūronys ir Anykščiai–Puntuko akmuo. Bendras tako ilgis – 14 km.
Šventosios kairiojo kranto sveikatingumo takas patenka į saugomą teritoriją – Anykščių regioninį parką. Pakrantė pritaikyta tiek aktyviam, tiek pasyviam poilsiui.
Storių pažintinis takas – pasimatuoti aukščiausią Anykščių kalvą
Anykščių regioniniame parke įrengtas Storių pažintinis takas veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Čia galima ne tik suvokti mūsų planetos dydį, bet ir prisiliesti prie Struvės geodezinio lanko istorijos, matavimų metodų.
Pažintinis takas tęsiasi 1,2 kilometro, o jo pabaigoje – laiptai į aukščiausią Anykščių regioninio parko Storių kalvą. Žingsniuojant taku galima panirti į lobio – trianguliacijos punkto – atradimo kelionę. Trianguliacija – tai būdas surasti geodezinius punktus, kurie sudarant trikampių grandines, padeda išmatuoti tam tikrą žemės plotą.
Kitame tako taške įrengtas Lietuvos teritorijos modelis, o jame – Struvės geodezinio lanko kelią Lietuvoje atkartojanti 23 trikampių kompozicija. Užlipus ant kalvos galima atrasti lobį – Struvės geodezinio lanko punktą ir atvaizdą, kuris atkartoja žemės dienovidinio lanko formą bei sužinoti ne tik apie Storių punktą, bet ir Struvės geodezinį lanką.
Storių geodezinis punktas – tai vienas iš 18 esančių Lietuvoje, į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įtrauktų Struvės geodezinio lanko punktų. Jis padėjo nustatyti Žemės formą ir dydį.
Kalitos kalnas – rogutės ištisus metus
Nesvarbu, žiema ar vasara, Lietuvoje yra tokia vieta, kur susitinka adrenalino ir aukštumų fanatikai.
Anykščiuose esantis Kalitos kalnas – puiki vieta patirti šį tą naujo, pasikrauti energijos ir gerai praleisti laiką.
Šis kalnas mena istorinius laikus – bylojama, kad jo papėdėje kadaise stovėjo bajoro Nykščio, nuo kurio kildinamas Anykščių miesto vardas, dvaras.
Ant kalno veikia vasaros rogučių trasa, kurią išbandyti neatsispirs nei vienas čia atvykęs.
Norėsis važiuoti dar ir dar, nes 500 m trasa pilna netikėtumų – 5 posūkiai, tramplinas ir kilpa. Lėkdamos nuo kalno, rogutės išvysto net 40 km/h greitį, tad neišdildomi įspūdžiai garantuoti.
Šiltuoju sezonu čia laukia dar daugiau pramogų – tubingo trasa, atrakcionai vaikams.
186 laipteliai aukštyn mėgstantiems panoramas
Anykščių Šv. Mato bažnyčia – išskirtinė Lietuvoje ne tik savo aukščiu, bet ir apžvalgos aikštele, kuri įrengta bažnyčios bokšte, 33 metrų aukštyje.
Užlipus 186 laiptelius galima pasigrožėti nuostabia Anykščių apylinkių panorama, sužinoti bažnyčios ir apžvelgiamų vietovių istoriją.
Neogotikinė Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje bažnyčia, jos bokštai siekia 79 metrus. Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m. – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas.
Bažnyčioje gausu meno paminklų: stiklo blokų vitražas „Šv. Matas“, granitinis vyskupo A.
Baranausko biustas, kunigo K. Sirvydo biustas, kunigo K. Kairio bareljefas. Bažnyčios šventoriuje galima pasigrožėti meno kūriniais.
