Elninė skydabudė (Pluteus atricapillus) – vidutinio dydžio rudas grybas, augantis ant supuvusių kelmų ir rąstų. Vienas dažniausių medieną ardančių grybų Lietuvoje. Valgoma, bet neskani – derėtų naudoti tik kartu su kitais grybais. IV kategorija. Įdomu: ją mėgsta kramtyti stirnos, briedžiai ir net šliužai.
Kaip atrodo elninė skydabudė?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–15 cm skersmens, jauna kūgiška su smailiu viršūnėliu, subrendusi – paplokščia, bet smailaus gūbrelio centre nepraranda. Paviršius plaušuotas, drėgnu oru gleivėtas, pilkai ruda, gelsvai ruda ar ruda. Kartais šiek tiek suskeldėjusi.
Kotas ir lakšteliai
Kotas 6–12 cm, 0,6–2 cm storio, į pagrindą storėjantis, balsvas ar pilkšvas, su juosvais plaušeliais. Lakšteliai jaunų grybų balti, senesnių – rožiniai ar rausvai rudi. Trama balta, minkšta, nemalonaus aštraus kvapo. Sporos elipsiškos, 7–9 × 5–6 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga birželio–spalio (lapkričio) mėnesiais ant kelmų, išvartų, stuobrių ir šakų – tiek lapuočių, tiek spygliuočių miškuose.
- Supuvę kelmų, rąstai, išvartos
- Sezonas: birželis–lapkritis
- Labai dažna Lietuvoje
Elninė skydabudė virtuvėje
IV kategorija. Valgoma, bet neskani savarankiškai – verta naudoti tik kartu su kitais grybais.
- Sūdyta arba šviežia – tik kaip priedas
- Kartu su kitais grybais – tinka sriuboms ir kepiniams
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar elninė skydabudė nuodinga?
Ne – ji valgoma (IV kategorija), tačiau neskani. Nesutinkama su musmirėmis – neturi volvos ar rinkio.
Kodėl ji vadinama
Taip pat skaitykite:
