Viktorijos laikais (1830-1901 m.) baldų istorija išgyveno didelius pokyčius. Žmonės troško savo namuose turėti kuo daugiau baldų, kuriais galėtų pasipuikuoti prieš draugus. Visą gyvenimą Karalienė Viktorija tapatino save su viduriniąja klase, todėl šio periodo baldai buvo skirti vis augančiai viduriniosios klasės populiacijai.
Daugybė žmonių iš kaimų persikėlė į miestus. Jie norėjo ne tik būti, bet ir atrodyti turtingi, todėl prekybininkams netrūko klientų. Didelėms šeimoms, kurios mėgo savo namuose priiminėti svečius, reikėjo daug baldų. Namai buvo tuo gražesni, kuo daugiau daiktų juose buvo.
Ankstyvuoju šio periodo laikotarpiu rankų darbą pradėjo keisti mašinos; prasidėjo industrinis amžius.
Šiuo metu išryškėjo atotrūkis tarp dizainerių ir amatininkų. Pasikeitė fabrikų struktūra, dizaineriai nebeturėjo tiesioginio kontakto su klientais. Baldų paklausa buvo didžiulė, fabrikai dirbo dieną naktį, o dizaineriai, norėdami atlikti kuo daugiau užsakymų, ėmė kurti prastesnės kokybės gaminius.
Naujosios mašinos palengvino žmonių darbą ir paspartino gamybos procesą. Laikui bėgant jos ėmė atlikti vis daugiau ir daugiau darbų, kol galiausiai pradėti gaminti tik tokie baldai, kuriuos pajėgė pagaminti mašinos. Nenuostabu, kad baldų dizaino kokybė smarkiai suprastėjo.
Neįmantrios linijos, populiarios regentystės periodu, 1835 m. jau buvo visiškai praradusios savo pozicijas. Žmonės norėjo kur kas įmantresnių baldų.
Po 1850 m. baldų kainos smarkiai nukrito, jų konstrukcijos suprastėjo, o ištaigingi ornamentai ir išorinis blizgesys dažnai slėpė gamybos broką. Pirmasis šiai tendencijai pradėjo priešintis žmogus, vardu Williamas Morris. Jis įkūrė įmonę ir pradėjo gaminti baldus, demonstruojančius neprilygstamą rankų darbo kokybę. Jis davė pradžią XIX a. devintajame dešimtmetyje prasidėjusiam Menų ir amatų judėjimui bei Art Noveau stiliui. Žmonės susidomėjo kokybiškais XVIII a. baldais, dėl to suklestėjo naudotų daiktų parduotuvės ir antikvariatai.
Trumpai tariant, Viktorijos periodu žmogaus darbą pradėjo atlikti mašinos, tačiau dėl didelės paklausos suprastėjo baldų dizainas ir konstrukcijos.
Viktorijos laikų baldų ypatumai
* Raudonmedis, riešutmedis, palisandras, juodmedis
* Masyvūs baldai, dulkes renkantys raižiniai.
* Sagutėmis priveržti baldų apmušalai, foteliai su žemai pritvirtintomis riestomis atramomis rankoms
* Kėdės su “oro baliono” ir “šaukštelio” formos atlošais
* Thonet kėdės iš karštais garais apdorotos ir lenktos medienos
* Abbotsford kėdės, įkvėptos Karolio II eros (monarchijos restauravimas)
* Moterims skirtos kėdės be atramų rankoms, kad būtų patogu sėdėti mūvint pūstą sijoną
* Chesterfield stiliaus baldai – apmušti sagutėmis priveržta oda (pavadinti pagal Česterfildo grafą)
* Baldai su priekyje įmontuotu stalčiuku spjaudyklei
* Daiktai iš papjė mašė. Pirmiausiai – dėžutės ir padėklai, vėliau – šia žaliava dengti mediniai kėdžių rėmai
* Otomanės, statomos kambariuose su puslankiu išlenktais langais ar suapvalintais kampais ir paveikslais puoštomis sienomis
* Patogios medinės kėdės namams, kirpykloms ir biurams
* Darbastaliai žaidimams ir siuvimui, primenantys Liudviko XIV stilių.
* Davenport rašomieji stalai
* Komodos su apvaliomis medinėmis rankenėlėmis (dėl pigumo)
* Aukštos siauros komodos su stalčiais, statomos valgomuosiuose ir svetainėse
* Apvalūs staliukai kortų žaidimams
* Lentynėlės, pritaikytos baldais apkrautiems kambariams
* Siauri išlankstomi Sutherland staliukai.
* Gotikinio stiliaus spintelės (indaujos)
* Staliukai su reguliuojamo aukščio kojelėmis, išsprendę erdvės trūkumo kojoms problemą
* Komodos su veidrodžiais, masiškai gamintos 1840 m.
* Militaristiniai nešiojami stalai-skrynios su į vidų įgaubtomis rankenomis
Žalvarinės miegamojo lovos – baldakimai ėmė prarasti populiarumą.
