Architektė Romualda Dainelienė įsitikinusi, kad interjero dizainas – tai emocinis kūrinys, kuriam bemaž neegzistuoja jokios taisyklės. Todėl ir buto istoriniame name Vilniaus centre projektą ji kūrė vadovaudamasi nuojauta, jausmais ir vaizduotę pažadinusiu įkvėpimo šaltiniu, kuris krito į akis vos pamačius butą – originaliais arkiniais langais.
Objekto dosjė
Tipas – butas istoriniame name Vilniaus centre.
Plotas – 60 kv. m.
Gyvenamoji erdvė – bendra svetainės ir virtuvės erdvė, miegamasis su atskira drabužinės erdve, vonios kambarys.
Gyventojai – viena šeimininkė.
Projekto autorė – architektė Romualda Dainelienė (studija „Iqon“).
Mėlyna spalva – viena iš buto detales jungiančių gijų, ji skleidžiasi balduose, duryse, tekstilėje ir dekoratyviniuose elementuose, o bendrame kambaryje tarsi įrėmina nedidukę valgomojo erdvę.
Arkų motyvai svarbūs visame bute, svetainėje arkiniai veidrodžiai erdvę didina, o jų atspindžiai kuria jaukumo įspūdį.
Gedimino prospekto name kadaise veikė viešbutis, bet keičiantis laikams, pastatas buvo pertvarkytas suformuojant butus.
Butas, įrengtas viršutiniame aukšte, nestandartinis – skliautuotas, nusklembtomis lubomis, dėl to pastebimai sumažėjo ir erdvė, ir lubų aukštis.
Architektė pasakoja, kad šeimininkė išsakė vienintelį pageidavimą – kad butas būtų funkcionalus. Ji visiškai pasitikėjo architekte, leido nevaržomai kurti ir atskleisti interjero žavesį.
Įgyvendinant iškeltą uždavinį, perplanuotos pertvaros – jos, konsultuojantis su statybininkais ir atsižvelgiant į techninę buto specifiką, buvo perstumtos.
Originalios langų arkos įkvėpė pagrindinę projekto viziją ir padiktavo interjero dizaino, atskirų detalių idėjas. „Lenktas arkines formas įtraukiau siekdama jaukumo erdvėse – butas nedidelis, kampų, kampelių jame pakanka“, – projekto kūrimo užkulisius atskleidžia Romualda Dainelienė.
Poilsio zonos kompoziciją papildo apskritas, tarsi iš spalvingų debesėlių sukurtas olandų dizaino kompanijos „Moooi“ kilimas.
Architektė svetainei ieškojo šeimininkės pageidautos patogios ir stilingos sofos-lovos, atitinkančios funkcionalumo principus.
Dėl erdvės lakoniškumo užuolaidos parinktos trumpos, skaidrios, kad subtiliai pridengtų langus.
Buto sieną puošianti grafika – šeimininkei į akis kritę interjero projekto autorės darbai.
Spintelės sienelė melsva, kad atsiskirtų nuo sienų, dažytų pilkšvai rusva spalva.
Dekoratyvios durų arkos sukurtos priklijavus tamsias medžio juosteles.
Ryškiomis ir kontrastingomis spalvomis išryškinamas vintažinis su moderniais akcentais buto stilius.
Arkų motyvai visuose kambariuose
Arkų ir jų motyvų galima rasti visur: durų angų puošyboje, tapetų raštuose, kai kurių baldų elementuose.
Bendrosios zonos, apimančios virtuvę ir svetainę, sienai dekoruoti projekto autorė parinko išblukusios terakotos spalvos italų kompanijos „Tecnografica“ tapetus.
Šie jai pasirodė ypatingi: jų architektūrinis motyvas primena arkinius įėjimus į Vilniaus senamiesčio kiemelius, atkartoja buto langų formas, o perspektyvos efektas praplečia erdvės suvokimą, svetainė atrodo didesnė.
Kartu tai ir stilingas sienos dekoras, be to, tapetų spalvos tapo atspirtimi esminei buto chromatinei paletei. Grindys išklotos parketu, virtuvėje jis derinamas su medžio imitacijos grindų plytelėmis.
Įsiterpia rytietiški motyvai: šviestuvas virš virtuvės stalo primena japonišką origamį, o portugališkos kėdės lenktomis atkaltėmis tarsi apvilktos kimono.
Virtuvė minimali, bet joje telpa visa būtina įranga, galinė jos sienelė dekoruota mozaikinėmis plytelėmis.
Arkų formos atkartojamos ir prieškambaryje. Bute nėra atskiro koridoriaus, bet vos įėjus prieškambaryje pasitinka specialiai suprojektuota aptakių formų kampinė spinta su prisėsti skirta vieta.
Grindys išklotos medžio imitacijos keraminėmis grindų plytelėmis.
Pagrindinis iššūkis kuriant buto interjerą, pripažįsta architektė, buvo nedidelėje erdvėje įgyvendinti išsvajotą viziją ir išlaikyti harmoningą estetiką.
Tokia ji ir skliautuotame miegamajame: čia rytietiško jaukumo suteikia prancūziški tapetai su auksiniu dekoru, sukurti lyg švelniais teptuko potėpiais atkartojant japoniško šilko raštus.
Praktiška detalė – televizorius, kurio miegamajame pageidavo šeimininkė, įrėmintas suprojektuotoje „dėžutėje“.
Tai apgalvotas sprendimas: anot projekto autprės, dėl plonos pertvaros nebuvo galimybės televizoriaus įleisti į sieną, o įrėmintas ir padekoruotas detalėmis jis ne toks pastebimas, tarsi susilieja su aplinka. Raižytos komodėlės projektuotos specialiai miegamajam kambariui.
Pagrindinis dėmesys miegamajame atitenka didelei lovai su ryškiu galvūgaliu, aptrauktu švelnia medžiaga. Architektė pasakoja lenktų formų galvūgalį projektavusi tikslingai: siekdama jį sušvelninti, vengdama aštrių kampų, sukūrė aukštą, bet laiptuotą.
Miegamajame užuolaidos tamsesnės, pastelinių spalvų. Dėl langų specifikos jos taip pat parinktos trumpos. Visame bute išvedžiotos šildomosios grindys, todėl nėra radiatorių – praktiškas sprendimas, leidžiantis sutaupyti erdvės po langais.
Romualdos Dainelienės tapytas paveikslas, kritęs į akį buto šeimininkei, – dar vienas spalvinės buto gamos atspindys. Japoniškos nuotaikos tapetai dera su rotango šviestuvais.
Baldai pritaikyti mažai erdvei
Ne tik virtuvės baldų komplektas, bet ir televizoriaus spintelės bei daugelis kitų baldų butui pagaminti pagal užsakymą, kad tilptų nedidelėje erdvėje.
Architektė sako, kad pramoniniu būdu pagamintus baldus neretai sunku pritaikyti konkrečiai erdvei, jie kelia daug rūpesčių, prie jų reikia derinti viziją, todėl praktiškiau sugalvoti, sukurti naują baldą.
Projekto autorė atskleidžia, kad šeimininkė pageidavo drabužinės – nors ši nedidelė, bet joje telpa nemažai daiktų, be to, ji sujungia miegamąjį su likusia namų dalimi.
Tai buvo racionaliausias sprendimas, nes dėl nusklembtų lubų buvo susidariusi tuščia erdvė, kurią norėjosi išnaudoti praktiškai. Didžiausias vonios kambario baldas – spintelė su įleistu praustuvu.
Ji trispalvė, puošta ir dekoratyviais, ir pagal paskirtį naudojamais stačiakampiais stalčiais.
Jaukumo ir šilumos įspūdį kuria šiltos aukso spalvos detalės, lenktų formų veidrodis ir elegantiškas sieninis šviestuvas.
Slapta drabužinė
Mažuose butuose neretai iškyla problema, kur dėti daiktus. Šio nedidelio buto privalumas – pailga ir, tinkamai išnaudojus erdvę, gana talpi slapta drabužinė.
Jos durys pabrėžtos dailiu šviestuvu. Plastikinės, skaidrios pakabos drauge atlieka ir dekoro funkciją, įlieja vintažinės dvasios.
Vonios kambario erdvės išdėstytos taip, kad už atskirų durelių tilptų ir skalbimo mašina, užtektų vietos dušo patalpai ir dailiai spintelei. Pailgos sienų plytelės, suklijuotos vertikaliai, kuria aukštų lubų įspūdį.
Užsakovė nenorėjo vonios, todėl nišoje puikiausiai pritiko auksaspalvis dušas. Vonios kambario grindų plytelėse pinasi terakotos ir melsvų atspalvių raštai.
Nedideliame vonios kambaryje buvo atliktos architektūrinės korekcijos, jam parinktas švelniai žalsvas tekstūrinių sienų plytelių koloritas su keliais ryškesniais akcentais. Įėjimo durys dvispalvės: iš prieškambario dažytos tapetų su arkomis spalva, o iš vonios – melsvai.
