Bijūnų žydėjimas – vienas įspūdingiausių vasaros pradžios reginių. Tačiau dideliems žiedams nuvytus gėlynas staiga gali pasirodyti praradęs spalvas ir gyvybingumą. Vietos, kuriose dar visai neseniai puikavosi purūs rožiniai, balti ar bordo žiedai, tampa pernelyg žalios ir tuščios.
Skubėti iškasti bijūnų ar nukirpti visų jų stiebų nereikia. Tinkamai parinkus vėliau pražystančius daugiamečius augalus, vienmetes gėles ir dekoratyvinius žolynus, gėlynas gali išlikti spalvingas iki pat rudens.
Pirmiausia – nenukirpkite bijūnų lapų
Nužydėjus bijūnams galima pašalinti parudavusius žiedus, jų stiebus patrumpinant iki pirmojo stipraus lapo. Tačiau sveikų lapų ir stiebų vasarą kirpti nereikėtų.
Bijūnų lapija po žydėjimo toliau maitina augalo šaknis ir padeda sukaupti energijos kitų metų žiedams. Žolinius bijūnus iki žemės rekomenduojama nukirpti tik rudenį, kai jų lapai natūraliai nunyksta arba juos pakanda stipresnės šalnos.
Sveika bijūnų lapija gali išlikti dekoratyvi visą vasarą ir tapti žaliu fonu vėliau pražystantiems augalams. Todėl kalbant apie „tuščias vietas“ dažniausiai turimas omenyje ne visiškai tuščias plotas, o spalvų ir žiedų trūkumas.
Svarbu ir neprisodinti naujų augalų visai prie pat bijūno kerų. Bijūnai yra ilgaamžiai, dideli daugiamečiai augalai, kuriems reikia erdvės, šviesos ir kuo mažesnės šaknų konkurencijos. Naujas gėles geriausia sodinti gėlyno priekyje, šonuose arba tarp bijūnų paliekant pakankamą atstumą.
Viendienės – vienas patikimiausių pasirinkimų
Viendienės puikiai tinka šalia bijūnų, nes jų ilgi, siauri lapai gražiai kontrastuoja su stambia bijūnų lapija. Priklausomai nuo veislės, jos žydi nuo vasaros pradžios iki antrosios pusės.
Nors vienas viendienės žiedas paprastai išsilaiko neilgai, augalas išaugina daug žiedpumpurių, todėl visas keras gali žydėti kelias savaites.
Šalia rausvų ir baltų bijūnų gražiai atrodo:
- gelsvos viendienės;
- abrikosinių atspalvių veislės;
- tamsiai raudonos viendienės;
- švelniai persikinės ar kreminės veislės.
Renkantis augalą verta atsižvelgti į jo aukštį. Žemesnes veisles sodinkite gėlyno priekyje, o aukštesnes – šalia bijūnų arba šiek tiek už jų.
Ežiuolės gėlyną puoš iki rudens
Ežiuolės pradeda žydėti tuomet, kai ankstyvosios vasaros gėlės jau būna praradusios savo puošnumą. Jos geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje ir tinka natūralistinio, romantiško bei kaimiško stiliaus gėlynams.
Rausvos, baltos ar purpurinės ežiuolės gražiai pratęsia bijūnų spalvų paletę. Jų statūs stiebai ir ryškūs žiedai suteikia gėlynui aiškią struktūrą, o žydėjimas gali tęstis nuo vasaros vidurio iki rudens.
Ežiuoles geriausia sodinti ne pavieniui, o nedidelėmis grupėmis po tris ar penkis augalus. Taip jos atrodo vešliau ir iš tolo sukuria ryškesnę spalvinę dėmę.
Rudbekijos suteiks ryškumo
Jeigu po pastelinių bijūnų norisi ryškesnio vasaros vaizdo, rinkitės rudbekijas. Geltoni jų žiedai su tamsiu viduriuku gėlynui suteikia šilumos ir puikiai dera su žalia bijūnų lapija.
Rudbekijoms labiausiai tinka saulėta vieta ir drėgmę išlaikantis, tačiau neužmirkstantis dirvožemis. Pavėsyje jos žydi prasčiau.
Rudbekijas galima derinti su:
- dekoratyviniais česnakais;
- ežiuolėmis;
- šilokais;
- dekoratyvinėmis žolėmis;
- violetiniais šalavijais;
- baltais ar rausvais flioksais.
Geltoni rudbekijų žiedai ypač gražiai atrodo prie bordo spalvos bijūnų lapkočių ar tamsesnių dekoratyvinių augalų.
Šluoteliniai flioksai – kvapnus vasaros tęsinys
Flioksai yra klasikinis pasirinkimas gėlynui, kuriame auga bijūnai. Aukštesnės jų veislės pradeda žydėti vasaros viduryje ir spalvingą gėlyno vaizdą išlaiko tuo metu, kai bijūnai jau seniai būna nužydėję.
Šluoteliniai flioksai gali būti:
- balti;
- švelniai rožiniai;
- sodriai purpuriniai;
- violetiniai;
- dvispalviai.
Flioksus geriau sodinti ten, kur augalai gaus pakankamai saulės ir tarp jų laisvai judės oras. Per tankiai susodinti bei ilgai drėgni augalai gali būti jautresni miltligei.
Prie šviesių bijūnų gražiai atrodo ryškesni flioksai, o šalia tamsiai raudonų bijūnų galima rinktis baltas ar švelniai rausvas veisles.
Katžolės ir šalavijai paslėps gėlyno kraštus
Jeigu tuščia atrodo gėlyno priekinė dalis, ją galima užpildyti žemesniais, ilgai žydinčiais augalais. Tam ypač tinka katžolės ir daugiamečiai šalavijai.
Melsvai violetiniai jų žiedynai suteikia lengvumo, gražiai kontrastuoja su bijūnų lapais ir sujungia skirtingas gėlyno dalis į vientisą kompoziciją. Kai kurios šalavijų veislės pakelia vasaros karštį ir po pirmojo žydėjimo vėliau gali pražysti pakartotinai.
Nužydėjusias katžoles ar šalavijus galima patrumpinti. Augalai išleidžia šviežių lapų, o palankiomis sąlygomis gali suformuoti dar vieną žiedų bangą.
Šie augalai ypač tinka saulėtiems, ne per drėgniems gėlynams.
Šilokai grožį išlaikys iki šalnų
Aukštaūgiai šilokai vasarą pirmiausia išaugina tvarkingus, mėsingus lapų kupstus. Vasaros pabaigoje pasirodo rausvi, balti ar rausvai rudi žiedynai, kurie išlieka dekoratyvūs ir rudenį.
Dėl tvirtos formos šilokai puikiai užpildo tarpus tarp apvalių bijūnų kerų. Jie ypač tinka saulėtoms ir sausesnėms vietoms.
Nudžiūvusių žiedynų nebūtina skubėti nukirpti. Jie gali puošti gėlyną žiemą, ypač pasidengę šerkšnu ar sniegu.
Astrų žiedai pratęs sezoną iki rudens
Norint, kad gėlynas neprarastų spalvų rugpjūtį ir rugsėjį, verta pasodinti astrų. Jie pražysta tada, kai daugelis vasarinių daugiamečių augalų jau baigia žydėti.
Žemesni astrai tinka gėlyno priekiui, o aukštesni gali augti už bijūnų arba kompozicijos šonuose. Jų violetiniai, melsvi, rausvi ir balti žiedai gražiai dera su tamsėjančia bijūnų lapija.
Astrai ypač gerai atrodo pasodinti ne po vieną, o didesnėmis spalvinėmis grupėmis.
Dekoratyvinės žolės suteiks lengvumo
Bijūnų kerai yra gana stambūs ir apvalūs, todėl šalia jų naudinga pasodinti augalų, turinčių siaurus lapus ir lengvus žiedynus.
Tam tinka:
- lendrūnai;
- soruolės;
- melvenės;
- miskantai;
- smailiažiedžiai lendrūnai;
- žemesnės dekoratyvinių žolių veislės.
Jų lapai ir šluotelės pradeda itin gražiai atrodyti vasaros antroje pusėje. Dekoratyvinės žolės juda vėjyje, todėl statiškam bijūnų gėlynui suteikia gyvybės ir natūralumo.
Aukštas žoles geriau sodinti už bijūnų arba gėlyno šonuose, kad jos neužstotų augalų ir neatimtų šviesos.
Pusiau pavėsingoms vietoms – astilbės ir melsvės
Ne visi bijūnų gėlynai visą dieną būna saulėti. Jeigu vietą dalį dienos dengia lengvas šešėlis, galima rinktis astilbes ir melsves.
Astilbės vasarą išaugina purius baltus, rausvus ar raudonus žiedynus. Joms labiau patinka drėgnesnis, humusingas dirvožemis.
Melsvės vertinamos dėl dekoratyvių lapų. Jų galima rasti žalių, melsvų, gelsvų ar margalapių. Net ir nežydėdamos jos užpildo tuščias gėlyno vietas ir išlaiko dekoratyvumą didžiąją sezono dalį. Melsvės, astilbės ir kiti lapiniai daugiamečiai augalai dažnai rekomenduojami pavėsingesnėms gėlyno vietoms.
Vis dėlto jų nereikėtų sodinti į labai sausą vietą prie pat didelio bijūno kero, kur augalai konkuruotų dėl drėgmės.
Greitam rezultatui – vienmetės gėlės
Jeigu gėlyno vaizdą norite pakeisti dar šią vasarą, greičiausias sprendimas yra vienmetės gėlės. Jas galima sodinti į laisvesnes gėlyno vietas arba į vazonus, pastatomus tarp daugiamečių augalų.
Tinka:
- serenčiai;
- kosmėjos;
- zinijos;
- verbenos;
- begonijos;
- lobelijos;
- dekoratyviniai tabakai;
- snapučiai vazonuose.
Vienmetės gėlės gali užpildyti sezonines spragas, tačiau jas sodinant nereikėtų pažeisti negiliai esančių bijūnų šaknų. Saugiau mažus augalus sodinti gėlyno pakraščiuose arba naudoti dekoratyvinius vazonus. Vienmetės gėlės ypač tinka greitam vasaros gėlynų ir talpų atnaujinimui.
Vazonai turi dar vieną pranašumą – pasikeitus gėlyno vaizdui juos galima perkelti į kitą vietą.
Gėlynas gražiau atrodys sukūrus tris augalų aukščius
Kad bijūnams nužydėjus gėlynas neatrodytų plokščias, augalus verta suskirstyti į tris lygius.
Gėlyno priekyje
Sodinkite žemesnius augalus:
- katžoles;
- žemus šalavijus;
- snapučius;
- alūnes;
- žemaūgius astrus;
- žemus šilokus.
Vidurinėje dalyje
Tiks vidutinio aukščio augalai:
- ežiuolės;
- viendienės;
- rudbekijos;
- aukštaūgiai šilokai;
- astilbės.
Gėlyno gale
Sodinkite aukštesnius augalus:
- šluotelinius flioksus;
- aukštaūgius astrus;
- miskantus;
- lendrūnus;
- aukštas verbenas.
Parenkant skirtingu metu žydinčius ir skirtingas žiedų formas turinčius augalus, gėlynas ilgiau išlieka dekoratyvus ir naudingas vabzdžiams apdulkintojams.
Ar galima naujus augalus sodinti vasarą?
Vazonuose užaugintus daugiamečius augalus galima sodinti ir vasarą, tačiau karštu bei sausu laikotarpiu jiems reikės daugiau priežiūros.
Sodinkite apsiniaukusią dieną arba vakare. Prieš išimdami augalą iš vazono gerai palaistykite, o pasodinę kruopščiai sudrėkinkite žemę. Kol augalas įsišaknys, dirvožemis neturėtų visiškai išdžiūti.
Aplink augalus galima paskleisti komposto ar kito organinio mulčio sluoksnį, tačiau jo nereikėtų pilti tiesiai ant bijūnų stiebų ir šaknies kaklelio. RHS rekomenduoja naujai apsodintus daugiamečių augalų gėlynus mulčiuoti maždaug 5–7 centimetrų organinės medžiagos sluoksniu.
Jeigu vyrauja karšti orai ir nėra galimybės reguliariai laistyti, didesnius gėlyno pertvarkymo darbus geriau atidėti iki vasaros pabaigos arba ankstyvo rudens.
Dažniausios klaidos po bijūnų žydėjimo
Nukerpami visi lapai
Tai viena didžiausių klaidų. Vasarą pašalinkite tik nužydėjusius žiedus, nulūžusias šakas ir aiškiai pažeistus lapus. Visą sveiką lapiją palikite iki rudens.
Nauji augalai sodinami per arti
Bijūnui reikia erdvės. Tankiai susodinti augalai konkuruos dėl šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų, o gėlyne prasčiau cirkuliuos oras.
Bandoma užpildyti kiekvieną laisvą centimetrą
Jauni daugiamečiai augalai iš pradžių atrodo maži, tačiau per kelerius metus gerokai išsiplečia. Sodinant reikia atsižvelgti į galutinį jų plotį, o ne tik į dydį vazone.
Pasirenkami tik tuo pačiu metu žydintys augalai
Jeigu visi gėlyno augalai žydės birželį, liepą problema pasikartos. Derinkite pavasarinius, ankstyvos vasaros, vasaros vidurio ir rudeninius augalus.
Paprastas derinys, kuris atrodys gražiai visą sezoną
Vienam nedideliam saulėtam gėlynui galima pasirinkti tokį derinį:
- bijūnai – pagrindiniai vasaros pradžios akcentai;
- katžolės – žemesnis violetinis gėlyno kraštas;
- ežiuolės – vasaros vidurio žiedai;
- aukštaūgiai šilokai – vasaros pabaigos ir rudens akcentas;
- dekoratyvinis lendrūnas – vertikali forma ir žiemos struktūra.
Pusiau pavėsingame gėlyne bijūnus galima derinti su astilbėmis, melsvėmis ir alūnėmis. Tokiu atveju kompoziciją puoš ne tik žiedai, bet ir skirtingų spalvų bei formų lapija.
Nužydėję bijūnai dar nereiškia vasaros pabaigos
Bijūnų žydėjimas trunka palyginti trumpai, tačiau jų gėlynas gali būti gražus visą sezoną. Svarbiausia nenukirpti sveikos lapijos ir šalia parinkti augalų, perimančių žydėjimą skirtingais vasaros etapais.
Ežiuolės, viendienės, flioksai, rudbekijos, astrai ir šilokai suteiks spalvų, katžolės bei šalavijai paslėps gėlyno kraštus, o dekoratyvinės žolės įneš lengvumo. Turint vos kelias tinkamai parinktas augalų grupes, bijūnams nužydėjus gėlynas ne ištuštės, o tiesiog pereis į kitą savo vasaros etapą.
