Gėlynas rudeniui kuriamas dabar: 7 augalai, kurie gražiausiai atrodys rugsėjį

Vasaros vidurys gali pasirodyti neįprastas metas galvoti apie rudenišką gėlyną. Tačiau būtent dabar verta įvertinti, kaip kiemas atrodys rugsėjį, kai daugelis vasaros pradžioje žydėjusių augalų jau bus praradę spalvas.

Tinkamai parinkti daugiamečiai augalai, dekoratyvinės žolės ir ilgai žydinčios gėlės gali pratęsti gėlyno grožį iki pirmųjų šalnų. Rugsėjį ypač gražiai atrodo sodrios violetinės, rausvos, geltonos ir rusvos spalvos, kurias papildo dekoratyvi žolių lapija bei išraiškingi žiedynai.

Vasarą galima sodinti vazonuose užaugintus augalus, tačiau jiems būtina skirti daugiau dėmesio: sodinti debesuotą dieną arba vakare, gausiai palaistyti ir pirmosiomis savaitėmis neleisti dirvai išdžiūti.

Štai septyni augalai, kurie rugsėjį gali tapti ryškiausiais jūsų gėlyno akcentais.

1. Rudeniniai astrai – spalvingam sezono finalui

Rudeniniai astrai yra vieni žinomiausių rudens gėlyno augalų. Kai daugelis vasarinių gėlių baigia žydėti, astrai tik pradeda skleisti violetinius, mėlynus, rausvus arba baltus žiedus.

Priklausomai nuo veislės, jie gali užaugti nuo maždaug 30 centimetrų iki daugiau nei metro aukščio. Žemaūgiai astrai tinka gėlyno priekiui ir takelių pakraščiams, o aukštesni gražiai atrodo antrame plane.

Kur sodinti?

Astrai geriausiai žydi saulėtoje vietoje. Jiems tinka derlinga, tačiau neužmirkstanti dirva. Pavėsyje augalai gali ištįsti ir sukrauti mažiau žiedų.

Su kuo derinti?

Rudeniniai astrai gražiai atrodo šalia:

  • šilokų;
  • ežiuolių;
  • dekoratyvinių žolių;
  • rudbekijų;
  • kraujažolių.

Kad kompozicija atrodytų natūraliai, geriau sodinti ne po vieną augalą, o grupelėmis po tris ar penkis.

2. Puikieji šilokai – žiedai, kurie gražėja artėjant rudeniui

Puikieji šilokai, dabar dažnai priskiriami šilokainių grupei, yra vieni patikimiausių vėlyvo sezono augalų. Vasarą jų stambūs žiedynai dar būna žalsvi, o artėjant rudeniui pamažu nusidažo rausvais, purpuriniais ar sodriai raudonais atspalviais.

Rugsėjį šilokai atrodo ypač dekoratyviai. Jie išlaiko tvirtą formą, nebijo trumpalaikių sausrų ir privilioja daug bičių bei drugelių.

Kur sodinti?

Šilokams rinkite saulėtą ir sausoką vietą. Per daug derlingoje arba drėgnoje dirvoje jų stiebai gali išvirsti.

Šie augalai puikiai tinka žmonėms, kurie nori gražaus, bet daug priežiūros nereikalaujančio gėlyno.

Kodėl verta palikti žiedynus žiemai?

Nužydėjusių šilokų žiedynų rudenį skubėti nukirpti nebūtina. Jie ilgai išlaiko formą, gražiai atrodo pasidengę šerkšnu ir suteikia gėlynui struktūros net žiemą.

Šilokai
Shutterstock / Jakob Berg

3. Rudbekijos – ryški geltona spalva iki pat rudens

Rudbekijos į gėlyną įneša saulėtos geltonos spalvos. Jų žiedai su tamsiais viduriukais iš tolo primena nedideles saulėgrąžas.

Daugelis rudbekijų pradeda žydėti vasaros antroje pusėje ir spalvas išlaiko rugsėjį. Reguliariai pašalinant nužydėjusius žiedus, žydėjimą galima dar labiau pratęsti.

Kur sodinti?

Rudbekijos mėgsta saulę, tačiau gali augti ir lengvame daliniame pavėsyje. Dirva turėtų būti vidutiniškai drėgna, neužmirkstanti.

Įsitvirtinusios rudbekijos paprastai yra gana atsparios ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.

Su kuo derinti?

Geltoni rudbekijų žiedai ypač gražiai kontrastuoja su:

  • violetiniais astrais;
  • mėlynomis katžolėmis;
  • purpurinėmis ežiuolėmis;
  • rusvomis dekoratyvinėmis žolėmis;
  • tamsialapiais augalais.

Tai puikus pasirinkimas natūralistiniam, kaimiškam arba pievos stiliaus gėlynui.

4. Ežiuolės – ne tik vasarai

Ežiuolės dažniausiai siejamos su vidurvasariu, tačiau tinkamai prižiūrimos jos gali žydėti ir rugsėjį. Klasikinės purpurinės ežiuolės yra atsparios ir ilgaamžės, o šiuolaikinės veislės gali būti baltos, rausvos, oranžinės, geltonos ar net žalsvos.

Norint pratęsti žydėjimą, dalį nužydėjusių žiedų verta pašalinti. Visų žiedynų nukirpti nebūtina – palikti sėklų kūgeliai vėliau suteiks gėlynui struktūros ir gali privilioti paukščius.

Kur sodinti?

Ežiuolėms reikia saulėtos vietos ir laidžios dirvos. Jos geriau pakelia trumpą sausrą nei nuolatinę drėgmę.

Pasodinus vasarą, augalus reikia reguliariai laistyti, kol jie gerai įsišaknys.

Kaip išgauti stipresnį vaizdą?

Ežiuolės gražiausiai atrodo pasodintos didesnėmis grupėmis. Pavienis augalas gali pasimesti, o penkių ar septynių ežiuolių grupė tampa ryškiu gėlyno akcentu.

5. Japoninės plukės – elegantiški žiedai daliniam pavėsiui

Japoninės plukės yra vieni elegantiškiausių vėlyvos vasaros ir rudens augalų. Ant ilgų, liaunų stiebų iškylantys balti arba rausvi žiedai atrodo lengvi, tačiau pats augalas gali suformuoti gana vešlų kerą.

Jos ypač praverčia tuose gėlynuose, kuriuose trūksta saulės. Japoninės plukės gali gerai augti vietose, kurias saulė apšviečia tik dalį dienos.

Kur sodinti?

Geriausiai tinka dalinis pavėsis ir humusinga, tolygiai drėgna, bet neužmirkstanti žemė.

Vieta turėtų būti apsaugota nuo labai stipraus vėjo, nes aukšti žiedstiebiai gali būti pažeidžiami.

Svarbu žinoti

Japoninės plukės nemėgsta dažno persodinimo. Todėl iš karto parinkite joms vietą, kurioje galėtų augti kelerius metus.

Laikui bėgant jos gali plėstis, todėl aplink augalą verta palikti pakankamai erdvės.

6. Miskantai ir lendrūnai – judesys bei struktūra

Rudens gėlynas turėtų būti gražus ne tik dėl žiedų. Dekoratyvinės žolės suteikia jam lengvumo, judesio ir išlieka įspūdingos net augalams nužydėjus.

Rugsėjį ypač gražiai atrodo miskantai, kurių lapija pradeda keisti spalvą, o virš kerų iškyla purūs žiedynai. Patikimas pasirinkimas yra ir smailiažiedis lendrūnas „Karl Foerster“, kurio statūs rusvi žiedynai išlieka dekoratyvūs labai ilgai.

Kur sodinti?

Dauguma dekoratyvinių žolių geriausiai auga saulėje. Joms tinka vandeniui laidi dirva.

Miskantams reikia daugiau erdvės, todėl jie dažniausiai sodinami gėlyno gale arba kaip pavieniai akcentai. Lendrūnai yra siauresni ir gali tikti net mažesniam gėlynui.

Su kuo derinti?

Dekoratyvinės žolės dera beveik su visais rudenį žydinčiais daugiamečiais augalais:

  • astrais;
  • šilokais;
  • ežiuolėmis;
  • rudbekijomis;
  • šalavijais.

Jų rusvi ir auksiniai tonai sujungia skirtingas gėlyno spalvas į vientisą kompoziciją.

Miskantas
Miskantas / Shutterstock

7. Heucheros – spalvinga lapija, nepriklausanti nuo žydėjimo

Heucheros, dar vadinamos alūnėmis, vertinamos pirmiausia dėl dekoratyvių lapų. Jie gali būti gelsvi, žali, sidabriški, karameliniai, purpuriniai ar beveik juodi.

Rugsėjį, kai dalis žydinčių augalų pradeda nykti, heucheros ir toliau išlaiko ryškią spalvą. Dėl to jos puikiai tinka gėlyno priekiui, takų pakraščiams ir tarpams tarp aukštesnių augalų užpildyti.

Kur sodinti?

Daugumai heucherų tinka dalinis pavėsis. Tamsialapės veislės paprastai gali augti saulėtesnėje vietoje, jeigu dirvoje netrūksta drėgmės. Šviesių, gelsvų lapų veisles geriau saugoti nuo kaitrios vidurdienio saulės.

Dirva turėtų būti puri, humusinga ir neužmirkstanti.

Kodėl verta sodinti kelias veisles?

Derinant skirtingų spalvų heucheras galima sukurti dekoratyvų gėlyno kraštą, kuris gražiai atrodys nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

Vis dėlto nereikėtų vienoje vietoje naudoti per daug skirtingų spalvų. Darnesnis rezultatas gaunamas pasirinkus dvi ar tris tarpusavyje derančias veisles.

Kaip suderinti šiuos augalus viename gėlyne?

Kuriant rudenišką gėlyną svarbu galvoti ne tik apie žiedų spalvas, bet ir apie augalų aukštį, lapų formą bei žydėjimo laiką.

Gėlyno gale galima sodinti aukštesnius augalus:

  • miskantus;
  • aukštaūgius astrus;
  • japonines plukes;
  • rudbekijas.

Vidurinėje dalyje tiks:

  • ežiuolės;
  • puikieji šilokai;
  • žemesni astrai.

Priekyje gražiai atrodys:

  • heucheros;
  • žemaūgiai astrai;
  • kompaktiškos dekoratyvinės žolės.

Stenkitės kartoti tuos pačius augalus keliose gėlyno vietose. Pasikartojantys žiedai ir spalvos sukuria tvarkos bei vientisumo įspūdį.

Kaip sodinti augalus vasarą?

Vazonuose užaugintus daugiamečius augalus galima sodinti visą šiltąjį sezoną, tačiau per karščius jiems reikia ypatingos priežiūros.

Sodinkite vakare arba debesuotą dieną. Prieš išimdami augalą iš vazono, gerai palaistykite jo šaknų gumulą. Iškasta duobė turėtų būti šiek tiek platesnė už vazoną.

Pasodintą augalą gausiai palaistykite, o dirvos paviršių uždenkite komposto, smulkintos žievės arba kito mulčio sluoksniu. Mulčias padės ilgiau išlaikyti drėgmę ir sumažins piktžolių augimą.

Pirmąsias kelias savaites reguliariai tikrinkite dirvą. Net sausrai atsparūs augalai iš karto po pasodinimo negali būti palikti be vandens, nes jų šaknys dar nėra išplitusios.

Dažniausia klaida – gėlynas, gražus tik vasaros pradžioje

Planuojant gėlyną lengva susižavėti pavasarį arba vasaros pradžioje žydinčiais augalais. Tačiau tuomet rugpjūtį ir rugsėjį gėlyne gali likti daug tuščių, praradusių dekoratyvumą vietų.

Kad vaizdas išliktų patrauklus iki rudens, dalį ploto verta skirti vėlai žydintiems augalams ir dekoratyvinėms žolėms. Ne mažiau svarbi ir lapija – spalvingi heucherų lapai, tvirti šilokų kerai bei siūbuojančios žolės puošia gėlyną net tada, kai žiedų sumažėja.

Apie rugsėjo gėlyno grožį geriausia galvoti ne prasidėjus rudeniui, o dabar. Pasodinti ir tinkamai prižiūrimi augalai dar spės įsitvirtinti, o vasarai baigiantis gėlynas ne išbluks, bet atsiskleis naujomis spalvomis.