Dar vakar pomidorų lapai atrodė sveiki ir platūs, o šiandien jų kraštai užsirietė į viršų ir susisuko tarsi vamzdeliai? Toks vaizdas gali išgąsdinti, ypač kai augalai jau žydi ar mezga pirmuosius vaisius. Tačiau skubėti purkšti pomidorų nuo ligų nereikėtų.
Dažniausiai susisukę pomidorų lapai nėra pavojingos infekcijos požymis. Taip augalas gali reaguoti į karštį, drėgmės trūkumą, staigius laistymo pokyčius, pernelyg intensyvų genėjimą ar pažeistas šaknis. Vis dėlto kartais deformuoti lapai išduoda amarų antplūdį, herbicidų žalą ar virusinę ligą.
Svarbiausia įvertinti ne tik tai, kaip susisuko lapai, bet ir jų spalvą, vietą ant augalo, naujų ūglių būklę bei vaisių formą.
Dažniausia priežastis – fiziologinis lapų susisukimas
Jeigu lapų kraštai riečiasi į viršų ir palaipsniui susiglaudžia, sudarydami vamzdelį, tačiau patys lapai išlieka žali, greičiausiai susidūrėte su fiziologiniu lapų susisukimu.
Tai nėra užkrečiama liga. Taip pomidoras bando sumažinti garinimo plotą ir apsisaugoti nuo per didelio drėgmės praradimo. Karštu ir sausu oru lapai susisuka todėl, kad augalas siekia išsaugoti kuo daugiau vandens.
Fiziologiniam lapų susisukimui būdinga:
- pirmiausia susisuka apatiniai, senesni lapai;
- lapų kraštai riečiasi į viršų ir į vidų;
- lapai tampa tvirtesni, kartais primena odą;
- lapų spalva dažniausiai išlieka normali;
- viršūnė ir nauji ūgliai auga įprastai;
- augalas toliau žydi ir mezga vaisius;
- ant lapų nėra dėmių, mozaikiškų raštų ar apnašų.
Net pagerėjus orams jau susisukę lapai gali nebeišsitiesinti. Tai nebūtinai reiškia, kad pomidoras vis dar patiria stresą. Svarbiau stebėti, ar nauji lapai auga taisyklingi. Įprastas fiziologinis lapų rietimasis paprastai pastebimai nesumažina derliaus.
1. Pomidorams per karšta
Viena dažniausių priežasčių – karšti, saulėti ir nevėjuoti orai. Ypač dažnai lapai susisuka šiltnamiuose, kuriuose dieną temperatūra greitai pakyla, o oras beveik nejuda.
Karščio metu pomidoras per lapus išgarina daug vandens. Kai šaknys nebespėja jo pasisavinti, augalas sumažina lapų paviršių – jų kraštai užsiriečia į viršų.
Šiltnamyje reikėtų:
- kuo anksčiau ryte atidaryti duris ir orlaides;
- vėdinti net tada, kai lauke nėra labai karšta;
- per kaitrą nepalikti šiltnamio visiškai uždaryto;
- prireikus naudoti pavėsinimo tinklą ar specialią šiltnamių dangos balinimo priemonę;
- neleisti dirvai visiškai išdžiūti.
Karštomis dienomis susisukę senesni lapai gali atrodyti blankesni ir kietesni, tačiau tai nebūtinai pakenks vaisių derliui. Toks lapų rietimasis kai kurioms veislėms pasireiškia itin greitai.
2. Trūksta vandens arba pomidorai laistomi netolygiai
Pomidorams kenkia ne tik sausra, bet ir dideli dirvos drėgmės svyravimai. Jeigu žemė kelias dienas būna labai sausa, o vėliau augalas gausiai palaistomas, šaknys ir lapai patiria stresą.
Dažna klaida – pomidorus laistyti dažnai, bet labai nedideliu vandens kiekiu. Taip sudrėkinamas tik paviršinis dirvos sluoksnis, o giliau esančios šaknys vandens beveik negauna.
Geriau laistyti rečiau, tačiau gausiai, kad drėgmė pasiektų gilesnį dirvos sluoksnį. Tikslus laistymo dažnis priklauso nuo oro, dirvos, augalo dydžio ir auginimo vietos, todėl aklai laikytis vieno grafiko nereikėtų.
Prieš laistydami patikrinkite dirvą maždaug 5–7 centimetrų gylyje. Jei ji ten vis dar drėgna, papildomai laistyti nebūtina.
Naudinga aplink pomidorus paskleisti mulčio sluoksnį. Šiaudai, nupjauta pradžiūvusi žolė ar kita tinkama organinė medžiaga padeda ilgiau išlaikyti vienodesnę dirvos drėgmę.
Svarbu vandenį pilti prie augalo pagrindo, o ne ant lapų. Pomidorų lapų sudrėkinimas neišsprendžia vandens trūkumo, tačiau gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms lapų ligoms plisti.
3. Augalas buvo pernelyg stipriai nugenėtas
Pomidorų lapai gali pradėti riestis po intensyvaus pažastinių ūglių ir lapų šalinimo. Vienu metu pašalinus daug žaliosios masės sutrinka įprasta pusiausvyra tarp šaknų ir antžeminės augalo dalies.
Ypač jautriai reaguoja augalai, kurie genimi karštą ir saulėtą dieną. Likę lapai turi išgarinti daugiau vandens, todėl gali susisukti.
Genėti pomidorus geriausia palaipsniui:
- vienu metu nepašalinti daug didelių lapų;
- pirmiausia šalinti tik žemę liečiančius, pažeistus ar stipriai pageltusius lapus;
- pažastinius ūglius išlaužti, kol jie dar nedideli;
- negenėti pomidorų per pačią vidurdienio kaitrą;
- neapnuoginti nokstančių vaisių nuo visų lapų.
Pernelyg stiprus genėjimas ne tik skatina lapų susisukimą, bet ir gali palikti vaisius be natūralios apsaugos nuo tiesioginės saulės. Dėl to ant pomidorų gali atsirasti šviesių, vėliau sukietėjančių saulės nudegimų. Fiziologinis lapų rietimasis gali būti susijęs tiek su genėjimu, tiek su labai sparčiu augimu.
4. Pažeistos arba dūstančios šaknys
Viršutinė pomidoro dalis labai greitai parodo, kad šaknys nebegali tinkamai aprūpinti augalo vandeniu. Taip gali nutikti:
- persodinus peraugusį daigą;
- purenant žemę per arti stiebo;
- ravint pažeidus paviršines šaknis;
- suslėgus dirvą;
- augalą pasodinus į per mažą vazoną;
- ilgai laikantis vandeniui ir užmirkus šaknų zonai.
Jeigu lapai pradėjo suktis netrukus po persodinimo, augalui gali reikėti laiko įsišaknyti. Tokiu atveju svarbu palaikyti tolygią drėgmę, bet neperlieti.
Pomidorų šaknų zonoje neturėtų nuolat stovėti vanduo. Užmirkusioje dirvoje trūksta oro, todėl šaknys silpsta ir nebegali normaliai pasisavinti vandens bei maisto medžiagų. Nors žemė atrodo šlapia, pats augalas gali rodyti panašius požymius kaip per sausą laikotarpį.
5. Kalta pomidorų veislė
Ne visos pomidorų veislės į aplinkos sąlygas reaguoja vienodai. Vienų augalų lapai išlieka platūs net per karščius, kitų pradeda riestis vos temperatūrai pakilus ar dirvai trumpam pradžiūvus.
Jeigu visi tos pačios veislės pomidorai atrodo panašiai, tačiau kitų veislių lapai nesusisukę, gali būti, kad tai tiesiog veislės ypatybė. Kai kurios veislės fiziologiniam lapų rietimuisi yra gerokai jautresnės.
Tokius augalus galima toliau auginti. Kitą sezoną verta pasirinkti kitą veislę, ypač jeigu lapų susisukimas kasmet kelia nerimą arba augalai sunkiai ištveria karštį šiltnamyje.
6. Patikrinkite, ar po lapais nėra amarų
Jeigu lapai susisukę netaisyklingai, raukšlėjasi, o jaunos viršūnėlės deformuojasi, apžiūrėkite apatinę lapų pusę. Ten gali slėptis amarai.
Amarai yra maži, dažniausiai žalsvi, gelsvi, pilkšvi ar beveik juodi vabzdžiai. Jie siurbia augalo sultis, todėl gausiai apnikti lapai gali riestis, vysti, o visas augalas – lėčiau augti.
Amarų buvimą taip pat gali išduoti:
- lipnūs lapai;
- ant augalo vaikštančios skruzdėlės;
- susitelkusios vabzdžių kolonijos ant jaunų ūglių;
- deformuoti, silpni viršutiniai lapai.
Nedidelį amarų kiekį galima nuplauti vandens srove arba pašalinti labiausiai apniktas augalo dalis. Jeigu naudojamos augalų apsaugos priemonės, būtina rinktis pomidorams tinkamą produktą ir tiksliai laikytis etiketėje pateiktų nurodymų, įskaitant laiką iki derliaus skynimo.
Šiltnamyje taip pat verta patikrinti, ar pakėlus lapus nepakyla smulkūs balti vabzdžiai – baltasparniai. Jie maitinasi augalų sultimis, silpnina pomidorus, o kai kurios baltasparnių rūšys tam tikruose regionuose gali platinti virusus.
7. Susisukę ir pageltę lapai gali įspėti apie virusą
Vien lapų susisukimas dar nereiškia virusinės ligos. Įtarimą turėtų kelti keli požymiai vienu metu:
- jauni lapai išauga labai maži;
- lapai stipriai susiraukšlėja ir deformuojasi;
- atsiranda geltonų bei šviesiai žalių mozaikiškų plotų;
- gelsta lapų kraštai arba tarpai tarp gyslų;
- sutrumpėja tarpubambliai;
- augalas tampa neįprastai tankus ir žemas;
- žiedai krinta, vaisių užsimezga mažai;
- ant vaisių atsiranda gelsvų dėmių ar rudų žiedų;
- vienas augalas aiškiai atsilieka nuo šalia augančių pomidorų.
Virusinių ligų paveikti augalai paprastai ne tik susuka lapus – sutrinka ir visas jų augimas. Kai kurių virusų atveju augalas gali įgauti tankią, nykštukinę išvaizdą, o smulkūs lapai būna stipriai raukšlėti ir pageltę.
Cheminių preparatų, kurie išgydytų virusu užsikrėtusį augalą, nėra. Įtartiną pomidorą verta atskirti nuo kitų, nenaudoti jo dauginimui ir, jei simptomai ryškėja, pašalinti kartu su šaknimis.
Virusą tiksliai nustatyti galima tik laboratoriniais tyrimais, todėl nereikėtų kiekvieno susisukusio lapo automatiškai laikyti viruso požymiu.
8. Neatmeskite herbicidų poveikio
Pomidorai itin jautrūs kai kuriems plačialapių piktžolių herbicidams. Augalą gali pažeisti ne tik tiesioginis purškimas. Cheminės medžiagos gali patekti:
- su vėjo nuneštais purškalo lašeliais;
- naudojant anksčiau herbicidams skirtą, nepakankamai išplautą purkštuvą;
- mulčiuojant neseniai herbicidais apdorota veja;
- naudojant užterštą kompostą ar augalinę žaliavą.
Herbicidų pažeisti lapai dažniausiai ne tik susisuka. Jauni lapeliai tampa labai siauri, ištįsę, nenatūraliai riesti, o stiebai gali būti išlinkę ar trapūs. Pažeidimai kartais būna ryškesni toje augalo pusėje, kuri buvo arčiausiai purškimo šaltinio. Panašūs simptomai gali pasirodyti ir ant kitų netoliese augančių plačialapių augalų.
Po labai nedidelio poveikio augalas kartais atauga, nors derlius gali vėluoti. Stipriai deformuoti pomidorai dažnai nebeatsigauna.
Kaip greitai nustatyti tikėtiną priežastį?
Pirmiausia įvertinkite, kurie lapai susisuko.
Susisuko seni apatiniai lapai, bet jie žali:
tikėtinas karščio, sausros, genėjimo ar kito aplinkos streso sukeltas fiziologinis rietimasis.
Deformuojasi jauni viršūniniai lapai:
ieškokite amarų, baltasparnių, herbicidų poveikio ar virusinės ligos požymių.
Lapai susisukę ir dėmėti:
tai gali būti liga, maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimas arba kenkėjų padaryta žala.
Visas augalas vysta, nors dirva drėgna:
reikėtų tikrinti šaknų būklę, drenažą ir galimus vytulių sukėlėjus.
Augalas žemas, tankus, lapai smulkūs ir pageltę:
reikėtų rimčiau įvertinti virusinės infekcijos galimybę.
Ką daryti pastebėjus susisukusius lapus?
1. Neskubėkite purkšti
Fungicidai nepadės, jeigu lapai susisuko dėl karščio, sausros, genėjimo ar šaknų pažeidimo. Be reikalo naudojamos priemonės gali papildomai stresuoti augalą.
2. Patikrinkite dirvos drėgmę
Neapsiribokite dirvos paviršiumi. Įsitikinkite, kad žemė drėgna ir giliau, tačiau nėra permirkusi.
3. Užtikrinkite vienodą laistymą
Neleiskite dirvai visiškai išdžiūti, o vėliau nebandykite visko kompensuoti vienu itin gausiu laistymu.
4. Mulčiuokite
Mulčias sumažina drėgmės svyravimus ir apsaugo dirvą nuo perkaitimo.
5. Gerai vėdinkite šiltnamį
Atidarykite ne tik duris, bet ir viršutines orlaides, jei jos įrengtos. Karštas oras kyla aukštyn, todėl vien atidarytų durų ne visada pakanka.
6. Laikinai sustabdykite intensyvų genėjimą
Duokite augalui kelias dienas atsigauti. Vėliau lapus ir ūglius šalinkite palaipsniui.
7. Apžiūrėkite lapų apačią
Ieškokite amarų, baltasparnių, lipnių išskyrų, kiaušinėlių ar kitų kenkėjų požymių.
8. Stebėkite naują augimą
Jau susisukę lapai gali nebeišsitiesinti. Augalo būklę geriausiai parodys nauji lapai ir viršūnė.
Ar susisukusius lapus reikia nuskinti?
Sveikų, žalių ir tik fiziologiškai susisukusių lapų šalinti nereikia. Jie vis dar vykdo fotosintezę ir maitina augalą bei nokstančius vaisius.
Pašalinti verta tik tuos lapus, kurie:
- stipriai pažeisti ligos;
- gausiai apnikti kenkėjų;
- pageltę ir pradėję džiūti;
- liečia žemę;
- trukdo oro cirkuliacijai;
- turi aiškių puvinio požymių.
Net ir tokiu atveju nereikėtų vienu metu nuskinti daug lapų. Pomidorui būtina pakankama lapija, kuri maitintų vaisius ir apsaugotų juos nuo tiesioginės saulės.
Ko nedaryti?
Pastebėję susisukusius lapus:
- netręškite pomidorų papildomai vien dėl to, kad jie atrodo nusilpę;
- nepilkite labai daug vandens nepatikrinę dirvos;
- nepurkškite kelių skirtingų preparatų „dėl visa ko“;
- nepašalinkite visų susisukusių lapų;
- nebandykite jų ištiesinti rankomis;
- nenurašykite augalo vien pagal vieną požymį.
Perteklinis tręšimas, ypač kai augalas ir taip patiria karščio ar drėgmės stresą, problemos neišsprendžia. Pirmiausia reikia stabilizuoti auginimo sąlygas.
Kada jau verta sunerimti?
Susisukę pomidorų lapai turėtų kelti didesnį susirūpinimą, jeigu kartu:
- sparčiai gelsta ar margėja;
- atsiranda rudų, juodų ar vandeningų dėmių;
- deformuojasi visi nauji lapai;
- augalas nustoja augti;
- pradeda masiškai kristi žiedai;
- deformuojasi vaisiai;
- vysta visas augalas;
- panašūs simptomai greitai plinta nuo vieno augalo prie kitų.
Tokiais atvejais verta nufotografuoti visą augalą, pažeistus lapus iš abiejų pusių, stiebą ir vaisius. Simptomų visuma suteiks daug daugiau informacijos nei vienas susisukęs lapas.
Dažniausiai pomidoras tiesiog prašo stabilesnių sąlygų
Vamzdeliais susisukę, bet žali pomidorų lapai dažniausiai praneša ne apie pavojingą ligą, o apie patiriamą aplinkos stresą. Augalui gali būti per karšta, per sausa, jis galėjo būti stipriai nugenėtas arba patirti šaknų pažeidimą.
Tokiu atveju svarbiausia ne stebuklingas purškalas, o reguliarus laistymas, mulčias, geras šiltnamio vėdinimas ir saikingas genėjimas. Jeigu nauji lapai auga normalūs, augalas žydi ir mezga vaisius, susisukę senesni lapai paprastai nėra priežastis atsisakyti būsimo derliaus.
