Rugpjūtį darže galima pastebėti, kad vešlūs svogūnų laiškai pradeda gelsti, minkštėti ties kakleliu ir galiausiai gula ant žemės. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad augalams trūksta vandens arba juos pažeidė liga, tačiau dažniausiai tai yra natūralus svogūnų brandos ženklas.
Kai laiškai nulinksta, svogūnas pamažu nustoja auginti žaliąją dalį, o svogūnėlis baigia bręsti. Tačiau vieno nulinkusio laiško dar nepakanka – svarbu įvertinti visą lysvę, svogūnų kaklelius ir artimiausių dienų orus.
Pagrindinis ženklas – nulinko bent pusė laiškų
Svogūnų derliaus nereikia skubėti nuimti vos nulinkus keliems augalams. Patyrę daržininkai dažniausiai laukia, kol natūraliai sugula maždaug pusė ar daugiau visos lysvės laiškų.
Minesotos universiteto specialistai rekomenduoja svogūnus nuimti tada, kai maždaug pusė jų antžeminės dalies jau būna nulinkusi ir pradėjusi džiūti. Tuo metu taip pat reikėtų nustoti laistyti lysvę.
Tai rodo, kad:
- svogūnėliai pasiekė beveik galutinį dydį;
- augalas nebeaugina naujų laiškų;
- svogūno kaklelis pradeda minkštėti ir užsidaryti;
- išoriniai lukštai ima sausėti;
- augalas pereina į ramybės būseną.
Jeigu nulinko tik keli laiškai, o dauguma augalų vis dar tvirti ir ryškiai žali, derliui dar gali reikėti šiek tiek laiko.
Atidžiai apžiūrėkite svogūno kaklelį
Vien laiškų spalva ne visada tiksliai parodo brandą. Labai svarbu apžiūrėti vietą, kurioje laiškai jungiasi su svogūnėliu.
Subrendusio svogūno kaklelis tampa:
- plonesnis;
- minkštesnis;
- nebe toks sultingas;
- lengvai linkstantis;
- pradedantis džiūti.
Jeigu laiškai nulinko, bet kaklelis vis dar storas, standus ir ryškiai žalias, svogūnėlis gali būti dar nevisiškai subrendęs. Tokius svogūnus galima palikti lysvėje kelioms dienoms, jeigu nežadamas gausus lietus.
Storas ir drėgnas kaklelis taip pat prasčiau išdžiūsta, todėl ilgai laikant svogūnas gali greičiau pradėti gesti.
Ar reikia patiems nulaužti svogūnų laiškus?
Kartais patariama dar žalius svogūnų laiškus rankomis paguldyti, prispausti ar nulaužti, kad svogūnėliai greičiau subręstų. Tačiau to daryti nereikėtų.
Natūraliai nulinkę laiškai rodo, kad augalo augimo ciklas baigiasi. Dirbtinai pažeidus dar žalią kaklelį galima:
- sustabdyti svogūnėlio augimą per anksti;
- pažeisti audinius;
- sudaryti palankesnes sąlygas puviniui;
- sutrumpinti derliaus laikymo laiką.
Karališkoji sodininkystės draugija pažymi, kad svogūnų laiškai natūraliai pagelsta ir gula augalui pasiekus derliaus brandą. Specialiai jų guldyti ar kilnoti svogūnėlių nerekomenduojama.
Geriausia leisti augalui subręsti savaime ir įsikišti tik tada, kai reikia apsaugoti derlių nuo lietaus.
Derlių nuimkite prieš ilgalaikį lietų
Jeigu dauguma laiškų jau nulinkę, o sinoptikai prognozuoja kelias lietingas dienas, svogūnų geriau nepalikti permirkusioje dirvoje.
Subrendę svogūnėliai nebeauga taip aktyviai, todėl perteklinė drėgmė jiems nepadeda. Ilgai būdami šlapioje žemėje jie gali:
- iš naujo pradėti leisti šaknis;
- prasčiau išdžiūti;
- suskilti;
- tapti jautresni puviniui;
- trumpiau išsilaikyti per žiemą.
Derlių geriausia imti sausą, saulėtą dieną, kai dirva nėra permirkusi. Jeigu žemė sunki ir drėgna, svogūnus pirmiausia atsargiai pakelkite šakėmis, kad nepažeistumėte jų dugnelio.
Svogūnų netraukite jėga už laiškų
Purioje dirvoje svogūnai dažnai išsitraukia lengvai, tačiau kietoje žemėje stipriai traukiant už laiškų galima nutraukti kaklelį arba pažeisti svogūnėlį.
Saugesnis būdas:
- Šalia svogūnų atsargiai įbeskite sodo šakes.
- Lengvai pakelkite žemę po šaknimis.
- Suimkite svogūną ties pagrindu.
- Ištraukite jo nespausdami ir nedaužydami.
- Rankomis pašalinkite tik lengvai nubyrančią žemę.
Svogūnų nereikėtų daužyti vieno į kitą ar į žemę. Net nedidelės žaizdelės gali tapti puvinio pradžia laikymo metu.
Ką daryti išrovus svogūnus?
Nuimti svogūnus – tik pusė darbo. Kad jie gerai laikytųsi, būtina tinkamai išdžiovinti svogūnėlius ir jų kaklelius. Šis etapas vadinamas brandinimu arba vytinimu.
Esant sausiems orams svogūnus galima paskleisti ant lysvės paviršiaus. Tačiau jeigu naktys drėgnos, dažnai lyja arba susidaro gausi rasa, derlių geriau perkelti po stogu.
Tinkamos vietos:
- gerai vėdinama pašiūrė;
- terasa su stogeliu;
- šiltnamis, jeigu jame ne per karšta ir yra oro judėjimas;
- sausa pavėsinė;
- garažas su pravertomis durimis ar langais.
Svogūnus išdėliokite vienu sluoksniu ant grotelių, medinių lentelių, tinklo ar sauso paviršiaus. Jie neturėtų gulėti stora krūva.
Esant šiltam ir sausam orui svogūnai lauke paprastai vytinami apie 7–10 dienų arba tol, kol jų kakleliai visiškai išdžiūsta. Drėgnesnėmis sąlygomis procesas gali užtrukti ilgiau.
Kaip suprasti, kad svogūnai jau išdžiūvo?
Laikymui paruošto svogūno išoriniai lukštai turi būti sausi, šiugždantys ir tvirtai prigludę. Kaklelis taip pat turi būti visiškai sausas.
Patikrinkite kelis požymius:
- laiškai yra parudavę ir sausi;
- kaklelis nebesultingas;
- šaknys sausos ir trapios;
- išoriniai lukštai primena popierių;
- paspaudus svogūnėlis išlieka kietas.
Jeigu kaklelis dar drėgnas, svogūno nereikėtų dėti į uždarą dėžę ar maišą. Nepakankamai išdžiovinti svogūnai laikymo metu gali pradėti pūti.
Kada kirpti laiškus ir šaknis?
Laiškus geriausia kirpti tik tada, kai jie visiškai išdžiūvę. Virš svogūnėlio palikite maždaug 3–5 centimetrų ilgio sausą kaklelį.
Šaknis taip pat galima patrumpinti, tačiau nepažeiskite svogūno dugnelio. Jeigu planuojate pinti svogūnų kasas, laiškų nekirpkite – palikite juos ilgus ir sausus.
Nereikėtų lupti visų išorinių lukštų. Pašalinkite tik tuos, kurie patys lengvai atsiskiria, yra labai purvini ar pažeisti. Sausas lukštas saugo svogūnėlį nuo drėgmės praradimo ir mechaninių pažeidimų.
Ne visi svogūnai tinka ilgam laikymui
Prieš nešdami derlių į sandėliavimo vietą, kruopščiai peržiūrėkite kiekvieną svogūną.
Pirmiausia sunaudokite tuos, kurie:
- įpjauti ar įskilę;
- sumušti;
- turi storą, neišdžiūvusį kaklelį;
- yra be apsauginių lukštų;
- pradėję minkštėti;
- turi įtartinų dėmių;
- pradėjo leisti naujus daigus.
Ilgam laikymui rinkitės tik kietus, sveikus ir visiškai išdžiūvusius svogūnus.
Kaip svogūnus laikyti per žiemą?
Svogūnams reikia vėsios, sausos, tamsios ir gerai vėdinamos vietos. Juos galima laikyti:
- tinkliniuose maišeliuose;
- negiliose medinėse dėžėse;
- pintuose krepšiuose;
- ant lentynų vienu ar keliais ne per tankiais sluoksniais;
- supintus į kasas.
Plastikiniai maišeliai netinka, nes juose kaupiasi drėgmė ir trūksta oro. Svogūnų taip pat nereikėtų laikyti šalia bulvių – šios išskiria drėgmę, todėl svogūnai gali greičiau gesti.
Žiemą atsargas verta reguliariai peržiūrėti. Pastebėjus minkštą ar pradėjusį pūti svogūną, jį nedelsiant pašalinkite, kad nepažeistų šalia laikomų svogūnų.
Kada nulinkę laiškai gali reikšti problemą?
Ne visada nulinkę laiškai rodo brandą. Jeigu jie gula dar sezono pradžioje, yra dėmėti, susisukę, padengti pilkšvomis apnašomis ar svogūno kaklelis pradeda pūti, priežastis gali būti liga arba kenkėjai.
Sunerimti reikėtų, jeigu:
- laiškai nulinko labai staiga, nors išlieka ryškiai žali;
- pažeisti tik pavieniai plotai;
- ant laiškų atsirado gelsvų ar pilkų dėmių;
- svogūnėliai minkšti arba nemaloniai kvepia;
- ištraukus matyti pažeistos šaknys;
- augalai pradėjo pūti nuo kaklelio.
Natūraliai bręstantys svogūnai gelsta ir gula palaipsniui, dažniausiai panašiu metu visoje lysvėje.
Ar galima svogūnus valgyti iš karto?
Taip. Šviežiai išrautus svogūnus galima iš karto naudoti maistui. Jų nebūtina vytinti, jeigu neketinate ilgai laikyti.
Tokie svogūnai gali būti sultingesni ir švelnesnio skonio, tačiau šaldytuve išsilaikys trumpiau nei tinkamai išdžiovintas derlius.
Pažeistus, tačiau nesupuvusius svogūnus verta sunaudoti padažams, sriuboms, troškiniams, konservams ar užšaldyti susmulkintus.
Svarbiausia taisyklė – stebėkite ne kalendorių, o augalus
Svogūnų derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo veislės, sodinimo datos, dirvožemio ir vasaros orų. Todėl vieni svogūnai gali subręsti liepos pabaigoje, o kiti – tik rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.
Patikimiausias signalas yra ne konkreti data, o pats augalas: dauguma laiškų natūraliai nulinko, pradėjo gelsti, kakleliai suminkštėjo, o svogūnėliai pasidengė sausėjančiais lukštais.
Pamačius šiuos ženklus delsti nereikėtų. Derlių nuėmus sausu oru ir tinkamai išdžiovinus, svogūnai gali išlikti tvirti bei gardūs daugelį mėnesių.
