Šią vasarą Lietuvos orai primena nesibaigiančius amerikietiškus kalnelius – alinančius karščius staiga keičia vėsios liūtys, o drėgnas dienas – nauji kaitros šuoliai. Nors gamta tokiais kontrastais galbūt ir mėgaujasi, mūsų daržuose bei soduose bręstantis derlius išgyvena tikrą šoką.
Daugelis daržininkų su apmaudu stebi, kaip dar vakar tobulai atrodę pomidorai ar prisirpusios trešnės šiandien masiškai skilinėja ir pūva tiesiog akyse. Kodėl taip nutinka ir kokių skubių veiksmų imtis, kad mėnesių įdirbis nenueitų perniek, dalinasi profesionalus agronomas ir kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Nematomas orų permainų padarinys – atviros durys ligoms
Sodininkystė reikalauja ne tik sunkaus fizinio darbo, bet ir didžiulės kantrybės. Nėra nieko skaudžiau, nei matyti, kaip ilgai puoselėtas ir nokintas vaisius staiga praranda savo prekinę išvaizdą, deformuojasi ir tampa netinkamas maistui.
Fiziologiškai augalas nespėja prisitaikyti prie staigių drėgmės ir temperatūros pokyčių – jo vidinis spaudimas išauga, o odelė tiesiog neatlaiko įtampos. Kaip pasakoja profesionalus agronomas ir kraštovaizdžio specialistas T. Gurskas, tokie orų būklės svyravimai sukelia ne tik deformacijas, bet ir sienelių skilinėjimą. Anot jo, įtrūkusi odelė – atviras kelias puviniui.
Negana to, bejėgius augalus puola ir kiti pavojai. Pasak eksperto, puvinys gali įsimesti ir paukščiams savo snapais prakapojus vaisius bei uogas. Tokiose situacijose daržininkai privalo reaguoti žaibiškai ir aprūpinti augalus būtiniausiomis statybinėmis medžiagomis – fosforu, kaliu ir kalciu.
Mineralai – slaptas ginklas, lemiantis ne tik grožį, bet ir skonį
Norint apsaugoti augalus nuo streso, neužtenka vien tik juos laistyti. Jiems reikia suformuoti tvirtą „šarvą“, kuris atlaikytų drėgmės svyravimus ir mechaninius pažeidimus. Būtent čia į pagalbą ateina tikslingas mineralų naudojimas, galintis iš esmės pakeisti situaciją.
Ar tai būtų pomidorai, ar trešnės, vyšnios bei kitos uogos, dėl puvinio galime prarasti vos ne visą derlių.
„Nuo tokios bėdos apsaugoja kalis ir kalcis, kurie sustiprina odelę, pačias uogas, o jas padaro lengviau transportuojamas. Šios mineralinės medžiagos taip pat pagerina maistines savybes: kalis ir kalcis dalyvauja cukrų gamyboje, dėl ko turime geresnes, saldesnes uogas“, – sako ekspertas T. Gurskas.
Agronomas prideda, kad prevencija ir savalaikis kalcio naudojimas apsaugo ne tik nuo trūkinėjimo, bet ir nuo braškių puvinio bei kitų destruktyvių ligų. „Šis mineralas – toks universalus, jog padeda apsaugoti ir pomidorus nuo maro. Be to, mikroelementinės trąšos, kurios turi ne tik kalcio, bet ir magnio bei vario, yra naudingos daržovėms ir uogakrūmiams“, – žiniomis dalinasi specialistas.
Didžiausia daržininkų klaida artėjant rudeniui: kodėl būtina pamiršti azotą?
Vasarai persiritus į antrąją pusę, daugelis daro kritinę klaidą – toliau gausiai tręšia augalus azotu, tikėdamiesi dar spartesnio augimo. Tačiau dabar augalų poreikiai drastiškai keičiasi. Profesionalus agronomas papildo, jog uogakrūmiams ir kitiems augalams šiuo metu labiausiai reikia magnio, geležies, vario, o itin naudingas yra ir boras.
„Apskritai, kuo augalui skiriame daugiau mikroelementų, tuo jis – stipresnis ir gali geriau pasiruošti žiemai, taip pat įvairiems orų iššūkiams. Svarbu paminėti, kad azoto šiuo metu reikia kuo mažiau: jis skatina augimą, dėl ko krūmų ūgliai gali nespėti sumedėti, o vėliau – nušals. Tinkamos trąšos, kuriose azoto – 5–7 dalys, o visa kita – mikroelementai“, – pabrėžia T. Gurskas.
Neignoruokite ir augalų siunčiamų vizualinių signalų, rodančių mitybos trūkumą. „Pavyzdžiui, trūkstant geležies, lapai gali netekti sodriai žalios spalvos bei susirgti chloroze: lapija neteks spalvos, gali smulkėti“, – perspėja agronomas.
Investicija į kitų metų derlių prasideda jau dabar
Nors rugpjūtis ir rugsėjis asocijuojasi su derliaus nuėmimu, sode darbai anaiptol nesustoja. Tai psichologiškai svarbus momentas – atiduoti duoklę žemei už tai, ką ji subrandino, ir užtikrinti augalų ilgaamžiškumą.
T. Gurskas rekomenduoja daugiamečius augalus – uogakrūmius, vaiskrūmius ir vaismedžius – patręšti ir po derliaus nuėmimo, vasaros pabaigoje. Tai lemiamas žingsnis ruošiant sodą ramybės periodui.
„Šis sprendimas paskatins sausų medžiagų kaupimąsi augaluose, jų judėjimą iš lapų į šaknis, dėl ko augalai taps labiau atsparūs iššalimui ypač šaltomis žiemomis“, – reziumuoja ekspertas. Tai dar kartą įrodo, kad protinga priežiūra yra raktas į stabilų derlių ateityje.
