Jeigu jau taip pasitaikė, kad tik neseniai susipylėte vasaros ir rudens dovanų gausią komposto krūvą, ir staiga – prisnigo, nepulkite neviltin. Kompostas gali puikiai peržiemoti, o pavasarį vėl būti naudingas.
Kompostavimas dažniausiai vyksta veikiant šilumai, todėl šaltuoju sezonu procesas sulėtėja.
Profesionalų patarimai
Apibrėžiama, jog kompostavimas – tai procesas, kuomet biologiškai skaidžios atliekos, natūraliai irdamos, sudaro kompostinę žemę. Kompostavimas pagreitina natūralų procesą ir medžiagos irsta greičiau.
Kitaip sakant, žmogui įsikišant į šį procesą, irimo greitis yra ypač padidinamas. Taigi, pagrindinis kompostavimo tikslas – pagreitinti mikroorganizmų dauginimąsi, tuo pačiu – ir irimo procesus.
Laimei, šie mikroorganizmai nėra itin išrankūs tam, kuo jie minta. Kol jie maitinasi – kyla šilumos lygis. Tai vyksta cheminio proceso – oksidacijos – metu. Ypač tinka medžiagos, turinčios anglies, taip pat azoto, nes tuomet bakterijos ypatingai greitai auga ir dauginasi.
Kodėl dabar kalbame apie šilumos procesą? Tam, jog suprastumėte, kodėl žiemos metu šis procesas yra kitoks, negu šiltuoju metų laiku.
Žiemos ritmas
Žmogaus gyvenimo ritmas žiemos metu lėtėja, tad kodėl su mikroorganizmais turėtų būti kitaip? Žiemos miegu užmiega kai kurie gyvūnai, ir žmonėms žiemą dažnai norisi įkristi į šiltus patalus. Taip pat veikia šaltas oras bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Žinoma, jog pavasarį, vasarą bei rudens pradžioje šiltas oras veikia bakterijas ir skatina jų dauginimąsi, o žiemos metu procesai lėtėja, tačiau nereikia bijoti, jog procesas nebeatgaivinamas – pavasarį vėl viskas prasideda iš pradžių. Tiesiog žiemą dėl temperatūros poveikio lėtėja oksidacijos procesas, ir nepasotinamosios bakterijos aprimsta, kad pavasarį, gavusios šilumos, vėl pradėtų aktyviai daugintis.
Nukritus temperatūrai, ne visi mikroorganizmai vienodai aprimsta. Komposto krūvos viduryje, kuri mažiau veikiama išorės veiksnių, procesai vyksta kiek greičiau, negu viršutiniuose krūvos sluoksniuose, kur viskas priklauso nuo oro. Be to, kompostui reikalingas tam tikras oro ir vandens kiekis, tad, jei užpuolė lietus, tirpstantis sniegas – gali būti, jog krūva peršlaps, truks aeracijos, kas neigiamai veiks mikroorganizmus.
Sėkmingos strategijos: atsilaikyti per šalčius
Yra keletas būdų, kaip komposto krūvoje išlaikyti šilumą kiek įmanoma ilgiau:
1. Stogas. Jūs juk turite stogą virš galvos, kad apsisaugotumėte nuo lietaus, sniego? Padarykite stogelį ir komposto krūvai. Taip apsaugosite nuo kritulių pertekliaus.
2. Apsauga. Turbūt pastebėjote, jog automobilis, kuris naktį praleido garaže, yra mažiau apšalęs, nei tas, kuris stovėjo gatvėje. Sumeistraukite komposto krūvai apsaugą – dengiančias sienas. Taip išvengsite maksimalaus temperatūros svyravimo, mikroorganizmai lengviau peržiemos.
3. Apdengimas. Jei padengsite krūvą brezentu – apsaugosite ir nuo kritulių, ir nuo maksimalių temperatūros svyravimų, taip pat sulaikysite daugiau šilumos krūvos viduje.
4. Dydis. Sukraukite kuo didesnę komposto krūvą, tuomet bus labiau tikėtina, jog jos viduje temperatūra išliks mažiau paveikta žiemos šalčio.
Tyrimai rodo, jog, norint, kad per žiemą kompostas išgyventų, krūva turi būti ne mažesnė nei 1 kubinis metras. Be abejo, viskas dar priklauso nuo to, kur gyvenate ir kokia bus žiema…
5. Smulkinimas. Jei komposto medžiagos bus nedidelės, pakankamai smulkios, krūva geriau sulaikys šilumą ir bus tolygiau apšiltinta.
6. Įkasimas. Jei iškasite duobę ir joje paslėpsite komposto krūvą – tai irgi bus puikus išsigelbėjimas. Įkaskite kompostą bent per vieną pėdą, uždenkite lentomis ar plytomis, ir taip apsaugosite kompostą iki pavasario.
Svarbu! Galiausiai visuomet žinokite – metodą, kuris labiausiai tinkamas būtent jūsų atveju, renkatės pats. Įsivertinkite klimato juostą, vietovę, aplinką. Nebijokite išbandyti kelių kompostavimo saugojimo per žiemą būdų ir tikrai atrasite patį tinkamiausią.
