Mėgstame gaminti įvairius patiekalus, o, kad jie būtų aromatingesni ir skanesni, pagardiname prieskoniais augalais. Tad susipažinkime su naujomis, o taip pat ir laiko patikrintomis, tinkamomis auginti Lietuvoje, prieskoninių daržovių veislėmis. Šiltnamyje sėjame rozmarinus, citrinžoles, salierus, porus, ropinius svogūnus, o laiškinius česnakus – tiesiai į dirvą.
Kvapieji rozmarinai
Kvapieji rozmarinai (Rosmarinus officinalis) – dekoratyvūs daugiamečiai prieskoniniai augalai. Turi gydomųjų savybių, medingi. Augintini konteineriuose, loveliuose arba laidžioje vandeniui dirvoje, šiltoje saulėtoje vietoje. Sėklų natūralus daigumas būna tik apie 50 proc. Gali dygti apie tris savaites ir daugiau. Augalai neatsparūs šalčiui, todėl žiemai įnešami į šviesias patalpas. Jose temperatūra turi būti apie 10 laipsnių.
Lanksčiosios citrinžolės
Lanksčiosios citrinžolės (Cymbopogon flexuosus) – daugiamečiai prieskoniniai augalai. Lapai ir stiebai turtingi citrinų eterinio aliejaus. Juos galima nuolat skabyti ir vartoti šviežius, džiovinti, šaldyti. Tinka žuvies, mėsos, daržovių, vaisių patiekalams, kompotams pagardinti. Turi diuretinių savybių, veikia raminamai. Sezono metu augintini lauke, žiemai pernešami į patalpas.Šiems augalams reikia ne tik daug šviesos, bet ir nuolatinės drėgmės, reguliaraus tręšimo. Patalpoje peržiemojusių augalų stiebai pavasarį, prieš išsprogstant naujiems ūgliams, nupjaunami iki pat žemės. Didelius kerus galima padalinti. Atstumai tarp augalų: 30×20 cm.
Valgomieji salierai
Valgomieji salierai (Apium graveolens L.) auginami kaip prieskoninės daržovės ir vaistiniai augalai. Maistui naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Visose augalo dalyse gausu vitaminų ir kai kurių gydomųjų medžiagų (flavonoidų, reikalingų vitamino P sintezei). Salieruose yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu poveikiu.
Šakniniai salierai
Šakninių salierų šakniavaisiai apvalūs, dideli, 0,6–1 kg, be ertmių, sniego baltumo vidumi, švelnaus skonio ir malonaus aromato lyg petražolės ar džiovintų grybų, šaknys auga apatinėje dalyje. Augalai užauga per 120-140 dienų nuo daigų pasodinimo. Tinka vartoti šviežius, virti, kepti, troškinti. Tinka konservuoti ir ilgai sandėliuoti. Baltas minkštimas nekeičia spalvos konservuojant ar šaldant. Turi nemažai angliavandenių, mineralinių druskų, ypač kalio (430 mg/100 g), vitamino C, amino rūgščių, eterinių aliejų, kurių šaknyse yra iki 10 proc., taip pat yra panašaus į inulino veikimą hormono glikokinino. Patartina vartoti sergantiems inkstų, širdies ligomis, podagra
Sėklos sėjamos šiltnamyje dėžutėse (su durpiniu substratu sėjai) paviršiuje, juo neužberiamos, o tik prispaudžiamos prie drėgno substrato. Daiginama šviesoje. Daigai sodinami atstumais – 40×40 cm.
Šiltnamiuose daigai išauga per 60–70 dienų, paskui sodinami į dirvą gegužės mėnesį 40×40 cm atstumais. Viename grame – 2000 sėklų. 10 kv. m apsodinti pakanka 0,3 g sėklos. Šakniniai salierai atsparūs nedidelėms šalnoms rudenį, jų nereikia skubėti nurauti. Laikomi vėsiame rūsyje tokiomis pat sąlygomis kaip ir šakninės petražolės.
‘Asterix’ F1 – ankstyvas čekiškas hibridas, užauga per 130 dienų nuo daigų pasodinimo. Šakniavaisiai dideli, apvalūs. Šaknys auga tik apatinėje gumbo dalyje. Gumbas pradeda augti anksti, jau pirmose vystymosi fazėse. Tinka vartoti šviežius, perdirbti, sandėliuoti.
‘Monarch’ – atspari ligoms olandiška veislė. Augalai užauga per 140–150 dienų nuo daigų pasodinimo. Šakniavaisiai 10–15 cm skersmens, 700–900 g svorio. Vidus baltas, aromatingas, skanus. Tinka vartoti šviežius, perdirbti, laikyti per žiemą.
‘Albin’ – čekiška veislė. Užauga per 120–140 dienų nuo daigų pasodinimo. Šakniavaisiai apvalūs, dideli, be ertmių. Minkštimas labai baltas. Tinka perdirbti ir sandėliuoti.
Lapiniai salierai
Yra įvairių lapinių salierų veislių. Vienų lapelius geriausiai tinka naudoti žalius, kitų – džiovinti. Lapus galima skinti bet kada ir vartoti šviežius. Sudžiovinti ar užšaldyti žemoje temperatūroje jie išlaiko aromatą. Lapai pjaunami, kai augalai išauga iki 15–20 cm aukščio. Lapinius salierus galima auginti lauke, šiltnamyje, balkone vazonėliuose ir žiemą ant palangės. Sėja ir daigų auginimas kaip šakninių salierų.
‘Kylian’ – ankstyva olandiška veislė. Lapkočiai ryškiai žalios spalvos, mėsingi, nežymiai briaunoti.
‘Pikant’ – čekiška veislė, skirta lapams auginti. Užauga per 70–80 dienų nuo daigų pasodinimo. Lapai stipriai skaldyti, šiek tiek garbanoti. Vartojami švieži. Tinkami šaldyti ir džiovinti.
Daržiniai porai
Daržiniai porai (Allium porrum L.) – tai prieskoninės daržovės. Maistui vartojama apatinė baltoji valgomoji stiebo stambi dalis – 15–35 cm ilgio, 220–300 g svorio. Porai yra labai malonaus aromato, švelnaus skonio, žymiai švelnesni už svogūnus, primenantys šparagus. Vegetacijos trukmė 85–120 dienų, priklausomai nuo veislės ankstyvumo. Geriausia daigus išauginti šiltnamiuose ir lauke sodinti jau išaugintus daigus. Lyginant porų tipus, galima pastebėti akivaizdų skirtumą tarp ankstyvų ir vėlyvų veislių. Ankstyvesnės veislės yra šviesiai žalia lapija, dažniausiai porų stiebai būna ilgesni, tuo tarpu vėlyvesnės veislės yra tamsesniais lapais, o žieminės – melsvai žalia lapija, trumpais stiebais.
Poruose yra daug vitaminų: B1, B2, PP, karotino, vitamino C juose yra 35 mg %. Juose gausu eterinių aliejų, vitaminų, baltymų, cukrų, yra fitoncidų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir kt., taip pat riebalų. Iš virtų ir žalių porų gaminami įvairūs karšti patiekalai, salotos, konservai. Vartojami įvairiems žuvies, mėsos, daržovių valgiams. Porus ruošiant maistui reikia labai gerai nuplauti, nes tarp lapų būna daug žemės, pašalinti suvytusius lapus ir sukietėjusias jų dalis.
Porai yra atsparūs šalčiams, todėl jie nuimami vėlai rudenį, spalio pabaigoje ar lapkričio pirmomis dienomis. Per žiemą porus galima laikyti rūsyje, apie 0 oC temperatūroje, užkastus į smėlį arba inspektuose susodinus į žemę. Kai kurių veislių porus galima palikti žiemoti dirvoje. Jie pakelia iki – 15–20 laipsnių šaltį.
‘Armor’ – vėlyva prancūziška veislė. Augalai užauga per 100–110 dienų nuo daigų pasodinimo. Lapai melsvai žali, baltoji stiebo dalis 18–20 cm ilgio. Tinka vartoti šviežius, perdirbti ir ilgai laikyti. Dygsta iki dviejų savaičių. Daigų sodinimo atstumai: 30×15 cm.
‘Kampus’ – lapkotinis stiebas stambus, 20–23 cm ilgio, 200–220 g svorio, skanus. Augalai gerai žiemoja lauke.
‘Starozagorski Kamuš’ – čekiška veislė augintina vasaros ir rudens derliui. Užauga per 100–140 dienų nuo daigų pasodinimo. Lapai šviesiai žali. Vartojamoji dalis (lapkotinis stiebas) 55–65 cm ilgio.
Valgomieji svogūnai
Pagal specifinį kvapą ir skonį valgomieji (ropiniai) svogūnai (Allium cepa L.) skirstomi į aštriuosius, pusiau aštriuosius ir saldžiuosius. Dažniausiai auginami geltonlukščiai svogūnai – jie yra aštriausio skonio. Šiai grupei priklauso svogūnai, kurių ropelės turi bronzinę, bronzinę – geltoną, geltonai varinę, gelsvai rudą lukšto spalvą. Švelnesnio skonio yra svogūnai su raudonais ir baltais lukštais. Taip pat dar yra labai saldžių įspūdingų, sultingų salotinių svogūnų, kurių ropelės sveria apie 360–800 g.
Valgomųjų svogūnų ropelėse yra eterinio aliejaus (0,01–0,05 proc.), kurio svarbiausia sudedamoji dalis dipropildisulfidai, suteikiantys aštrų kvapą ir skonį, dirginantys gleivinę; flavonolių (kvercetino glikozidų), fermentų, vitaminų: C (15,0–30,0 mg%), B1, B2, PP, karotinoidų, sacharidų (gliukozės, maltozės, fruktozės, sacharozės), inulino, aminorūgščių, pektinų, fitohormonų, turinčių dygimą skatinantį veikimą, mikroelementų, fitoncidų, citrinų, obuolių rūgščių ir kt. Veikliųjų medžiagų kaupimasis ir jų kiekiai priklauso nuo svogūnų veislės, auginimo sąlygų, dirvos savybių ir agrotechnikos.
Pagal vegetacijos trukmę svogūnai skirstomi į ankstyvuosius (90–110 dienų), vidutinio ankstyvumo (110–130 d.) ir vėlyvuosius (130–160 d.). Mūsų klimatui geriausiai tinka auginti ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo svogūnus. Vėlyvųjų svogūnų veislių ropelės subręsta ilgą šiltą rudenį. Yra laiškinių svogūnų veislių (vegetacijos periodas 70 dienų), tinkamų auginti anksti pavasarį ar rudens derliui po priedangomis atvirame grunte ir šiltnamiuose arba vasarą lauke. Išauga ilgi laiškai, iki 50 cm ilgio. Ankstyvųjų veislių ropeles tinka atželdinti laiškams (žiemos pabaigoje – ankstyvą pavasarį). Geriausia svogūnų daigus kaip ir porų išauginti šiltnamiuose ir lauke sodinti jau jų daigus.
‘Petra’ F1 – ankstyvas hibridas, atsparus netikrajai miltligei ir mechaniniams pažeidimams. Svogūnų ropelės apvalios, didelės, 100–150 g svorio, pusiau aštraus skonio, plonu kakleliu. Lukštai geltonai bronziški, gerai prigludę. Tinka laikyti per žiemą. Dygsta iki dviejų savaičių. Daigų sodinimo atstumai: 30×15 cm.
‘Globo’ – labai stambūs saldūs svogūnai. Vegetacijos trukmė 180–190 dienų, todėl patartina sodinti daigais. Jie išauga per 60–65 dienas nuo sėjos. Svogūnai skirti tik šviežiam vartojimui.
‘Tosca’ – vėlyva čekiška veislė. Užauga per 130–135 dienas nuo sėjos. Ropelės rusvais lukštais, stipriai ištempto ovalo formos, 5 cm skersmens ir 14-17 cm ilgio, išauga iki 150 g svorio. Tinka laikyti per žiemą.
‘Southport White Globe’ – puiki vėlyva veislė. Užauga per 120 dienų nuo sudygimo. Ropelės baltos, didelės, skanios, tinka salotoms ir kitiems patiekalams gaminti, 3–4 mėnesius sandėliuoti. Veislė tinkama laiškams auginti.
‘Stuttgarter Riesen’ – vėlyva veislė iš Vokietijos, subręsta per 130–145 dienas nuo sudygimo. Svogūnų ropelės didelės, plokščiai apvalios, pusiau aštraus skonio. Tinka laiškams ir sėjinukams auginti, sandėliuoti per žiemą.
‘White Lisbon’ – salotinio tipo ankstyva veislė. Laiškai žali ir vešlūs, švelnaus skonio. Ropelės nedidelės, baltos, su ilgu kakliuku. Derlius nuimamas svogūnams dar nesubrendus.
Tuščialaiškiai česnakai sėjami tiesiai į dirvą
Tuščialaiškiai česnakai (Allium fistulosum L.) yra žieminiai, neformuojantys ropelių. Užauga iki 30-60 (70) cm aukščio. Išleidžia šoninius stiebus. Laiškai vamzdiški, tuščiaviduriai, išpūsti, gana stori, maždaug 10 mm skersmens, aukšti žiemoja po sniegu, o anksti pavasarį sparčiai auga. Atželio kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Nauji lapija atželia greitai ir gali žaliuoti iki spalio mėnesio.
Žiedynas rutuliškas, sudarytas iš žalsvų žiedų. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Dera reguliariai ir gausiai. Sėklos smulkios, juodos, daigumą išlaiko 3–4 metus. Sėjama tiesiai į dirvą. Atstumai tarp augalų: 30×15 cm.
Šie atsparūs šalčiui ir nereiklūs dirvai augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3-4 metus. Tinka salotoms, mišrainėms, įvairiems patiekalams pagardinti.
‘Bajkal’ – daugiametė veislė, augintina laiškams. Augalai auginami iš sėklų, ropučių neformuoja. Laiškai raunami su šaknimis ar pjaunami. Tinka sėti nuo ankstyvo pavasario iki liepos vidurio.
‘Strada’ – daugiametė ankstyva veislė, skirta laiškams auginti. Augalai raunami su šaknimis ar pjaunami, ropelių neišaugina. Pasėjus pavasarį užauga per 65 dienas nuo sėjos, vasarą – per 55 dienas.
‘Kyoto Market’ – ankstyva veislė, puikiai auga esant tiek aukštai, tiek žemai temperatūrai. Laiškai ilgi, sodrios spalvos, gero skonio. Baltoji netikro stiebo dalis užauga 20–25 cm ilgio. Derlių galima imti visą sezoną.
