Kompostavimas – tai organinių atliekų pavertimas vėl naudingomis medžiagomis. Nors užsienio šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, Ispanijoje, Portugalijoje kompostuojama daug, pasak ekspertų, lietuviai į tai vis dar žvelgia patempę lūpą.
Tai yra, mažai žino apie kompostavimą, todėl nenori. Kompostuodami mes perdirbame savo maisto atliekas. Taip sumažiname jų išskiriamas dujas, sąvartynai nebegriūna nuo didžiulio maisto atliekų kiekio, sutaupome lėšas, skirtas jų tvarkymui. Kas be ko, kompostas dar ir puikios trąšos. Tad kodėl, lietuviai vis dar patempę lūpą?
Apie kompostavimą, jo sudėtingumą, naudą ir kitas subtilybes GRYNAS.lt sutiko papasakoti „Verdetera“ pardavimų vadovas Arminas Mačiulis.
Kompostavimas – atsakingas procesas
Kartais pasigirsta kalbų, kad užtenka bet kokias šiukšles suversti į krūvą ir laukti… Tačiau kompostavimas, tai daug dėmesio ir priežiūros reikalaujantis procesas. Tam pritarė ir A. Mačiulis, sakydamas, kad vienas svarbiausių kompostavimo procesą garantuojančių veiksnių yra anglies ir azoto santykinis dydis kompostuojamoje masėje, todėl vien suversti bet kokias šiukšles, neužteks.
„Reikia skaičiuoti. Be anglies ir azoto santykio skaičiavimo dar reikia palaikyti tinkamą deguonies kiekį masėje. Tai reikalinga tam, kad gerai daugintųsi bakterijos, kurios ir pakeičia medžiagų struktūrą (kompostuoja). Tuo pačiu sukeldamos temperatūrą ir taip sunaikindamos nereikalingas medžiagas (blogosios bakterijos, daigios piktžolių sėklos, kiti mikroorganizmai)“, – detalizavo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad be viso to, dar reikia tinkamos drėgmės ir temperatūros reguliavimo, kadangi bakterijos gali „užkelti“ temperatūrą tiek, kad žus ir gerosios bakterijos.
Todėl galima teigti, kad, sakykime, komposte augantys augalai vystosi žymiai greičiau, nei, pavyzdžiui, tręšiami vien mineralinėmis trąšomis. Taip yra dėl to, kad augalai gauna pastoviai besigaminančias biogenines medžiagas, kurios reikalingos augimui.
Nauda visai gamtai
Paklaustas, kuo naudingas kompostavimas mums, A. Mačiulis išskyrė kelis svarbiausius teiginius, pagrindžiančius kompostavimo naudą.
„Kompostavimas išsprendžia kelias problemas: sąvartynai tampa mažesni, tad išskiriama mažiau CO2 (anglies dioksido) į atmosferą, taip mažiau teršiama aplinka.
Kita kompostavimo nauda – atliekos paverčiamos naudinga humusinga medžiaga, kuria galima rekultivuoti dirvą. Į sąvartynus neišmetamos žaliosios atliekos (Lietuvoje jau uždrausta vežti žaliąsias atliekas į savartynus). Mėšlą, kurį išpilstytų į laukus kaip „trąšą“, kompostavus, jame sumažėja amoniako ir nitratų kiekiai“, – kompostavimo naudą vardijo A. Mačiulis.
Be to, pagal nitratų direktyvą nuo 2014 Lietuvoje bus uždrausta pilti skystą mėšlą į laukus, nes gruntiniai vandenys vietomis užteršti nitratais.
Įdomi mintis, kuria pasidalino pašnekovas, tai, kad namų ūkiuose kompostuojant organines virtuvės atliekas, išmetamų šiukšlių sumažėtų 30-čia procentų. Pagal Europos barometro duomenis Lietuviai yra 4-oje vietoje pagal atliekų rūšiavimą ir perdirbimą… jeigu skaičiuosime nuo galo. Tad pernelyg džiūgauti nevertėtų. Mus „lenkia“ tik Latvija, Rumunija ir Bulgarija.
Mažesnė blogybė iš dviejų
Kai kurie nesiima kompostuoti, kadangi mano, jog tada išsiskiria kenksmingos dujos, kiti žalingi procesai, kenkiantys gamtai. Tokie svarstymai nėra laužti iš piršto, tačiau pašnekovas skuba raminti, kad į viską reikia žvelgti racionaliai.
„Taip, kompostuojant išsiskiria dujos, tačiau nekompostuojant vyksta puvimo procesas, kurio metu išsiskiria daugiau dujų, todėl tai mažesnis blogis iš dviejų, nes to neišvengsime.
Tai natūralus procesas, kadangi bakterijos perdirba atliekas ir išskiria į aplinką įvairias dujas. Didelėse kompostavimo aikštelėse jas galima surinkinėti ir naudoti kaip biokurą“, – apie alternatyvų dujų panaudojimą kalbėjo A. Mačiulis.
Kompostavimo būdai
Kompostavimas skirstomas į aerobinį ir anaerobinį. Aerobinis – tai toks kompostavimas, kuris reikalauja deguonies gyvybei palaikyti. O anaerobinis atvirkščiai – nereikalaujantis deguonies.
Esminiai jų skirtumai tai išsiskiriančių dujų kiekis, deguonies poreikis kompostuojamoje masėje ir bakterijų asociacijos.
A. Mačiulis pasakojo, kad anaerobinis kompostavimo būdas naudojamas kai norima išgauti kuo daugiau dujų (biokuro jėgainės), o aerobinis – norint išvengti kvapų ir dujų kiekio.
Lietuvių žinios apie kompostavimą siauros
A. Mačiulis teigė, kad lietuviai apie kompostavimą žino vis dar mažai. Dažniau naudojamas aerobinis kompostavimas.
Tai liečia Regioninių Aplinkos Tvarkymo Centrų (RATC) kompostavimo aikšteles, sliekų maisto paruošimą, komposto mišinių gamintojus, o anaerobinį renkasi biodujų gamintojai ir dažnais atvejais individualių namų gyventojai, nes retas kuris prapurena ir įleidžia daugiau deguonies į kompostuojamą masę.
Kokybiškas kompostavimas
Turbūt ne vienam panorusiam užsiimti kompostavimu kyla klausimas, o į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint taisyklingai ir kokybiškai kompostuoti?
A. Mačiulis patikina, kad svarbiausia Anglies ir Azoto santykis, drėgmė, deguonies kiekis masėje, temperatūra, pH lygis. Svarbu atkreipti dėmesį į šias aplinkybes.
Jei kompostavimas atliekamas tinkamai ir įrengtos tam skirtos vietos – jokių pašalinių gyvių nebus, tačiau jei kompostuojama ant dirvos – bus sliekų, kurie vilios kurmius, peles, žiurkes, lapes, ežius ir kitus smalsaujančius gyvius.
„Sunkumai kyla norint prisotint tinkamą kiekį deguonies. Tam reikia vartyti krūvas. Daryti tai rankomis – sudėtinga, tam reikalinga technika. Specialiai pritaikyta technika brangi, nors lietuviai nevengia susimeistrauti patys. Taip pat, yra kompostavimą supaprastinantys įrenginiai – biofermentatoriai. (Biofermentatorius – speciali kamera, kurioje priverstinai paduodamas deguonis). Tai plieninis tuščiaviduris, ilgas, lėtai aplink savo ašį besisukantis vamzdis (tai kitokio tipo kompostinė). Viename gale organinės atliekos pakraunamos, pastoviai maišomos, aeruojamos, lėtai slenka pirmyn. Biofermentatorius turime įsirengę patys ir įrenginėjame kitiems“, – pagrindinius sunkumus vardijo pašnekovas.
Kartais baiminasi, kad kompostavimo vietos sukviečia nelauktų svečių – žiurkių, ežių, kurmių ir t.t. A. Mačiulis pabrėžia, kad jeigu kompostavimas atliekamas tinkamai ir įrengtos tam skirtos vietos – jokių pašalinių gyvių nebus, tačiau jei kompostuojama ant dirvos – bus sliekų, kurie vilios kurmius, peles, žiurkes, lapes, ežius ir kitus smalsaujančius gyvius.
Trunka nuo kelių savaičių iki metų
Kompostavimas gali trukti įvairiai. Kartais nuo poros savaičių iki kelių metų.
Pašnekovas patikino, kad trukmė priklauso nuo to, kaip kompostuojama. Pasak jo greičiausias būdas – biofermentatorius, kuriame priverstinai paduodamas oras į substratą ir taip greitinamas bakterijų dauginimasis.
„Lėčiau kompostavimas vyksta vagose, tačiau galima per 3 mėnesius pasiekti gerų rezultatų, jei daroma gerai, tačiau pats žinau kelis atvejus, kai kompostavimas užtruko ilgiau nei metus ir vis dar tęsiasi.“
Cheminės medžiagos – tik lengvatikiams
Kai kurie norėdami pagreitinti kompostavimo procesą, ryžtasi naudoti įvairias chemines medžiagas, manydami, kad tai paspartins, arba pagerins patį procesą.
Nespėjus paklausti ar reklamuojamos priemonės tikrai tokios efektyvios, A. Mačiulis paneigia nusistovėjusį mitą, sakydamas, kad cheminės medžiagos kompostuoti nepadės. Tad tokios priemonės tik pinigų išmetimas į balą.
Anot jo, vienintelis „padėjėjas“ yra bakterijos, t.y. mikroorganizmai, kuriais prekiaujama Lietuvoje.
„Tačiau jei žinai kas yra kompostavimas – niekuomet nereikės jokių mikroorganizmų, nes pilti jų galima daug – tačiau deguonies kiekio jie nepakels. Bakterijos pačios dauginasi, jei joms sukuriamos tinkamos sąlygos, o jei jų nėra, tuomet ir priverstinai įpylus bakterinių preparatų, jie naudos neduos“, – pasakojo vyras.
Svarbu teisingai pasirinkti kompostavimo laiką
Paklaustas, ar svarbu kokiu metu pradedama kompostuoti (pavyzdžiui, rudenį ar pavasarį), pašnekovas patikino, kad tai svarbu, jei kompostuojama lauke vagose.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad pradėjus kompostuoti rudenį, ateis žiema ir atšals, tuomet bakterijos nebesugebės užkelti tinkamos temperatūros ir neprasidės termofilinis procesas, kurio metu užbaigiamas kompostavimas. Tuomet reikės laukti pavasario, o tada praturtinus masę deguonimi, vėl teks laukti, kol prasidės visi procesai ir bakterijos pradės kelti temperatūrą.“
Tad, jeigu tinkamai neapskaičiuosite laiko, kompostavimas užtruks žymiai ilgiau.
Ką galima ir ko negalima kompostuoti?
Prieš kompostuojant reikėtų atidžiau pasidomėti, ką galima ir ko negalima kompostuoti. A. Mačiulio teigimu, tai priklauso nuo kompostavimo būdo, tačiau paprastai sakant, galima kompostuoti visas augalinės kilmės organines medžiagas. Kas be ko, jas maišyti reikia pagal anglies ir azoto santykius.
Kompostavimui tinka: lapai, žolė, mėšlas, popierius, vaisiai, daržovės, sodo, miesto, virtuvės žaliosios atliekos.
Tačiau nepamirškime, kad visko kompostuoti negalima. Tad negalima kompostuoti metalų, plastikų, stiklo, mineralų, o kompostuojant gyvulinės kilmės atliekas būtina tinkamai tai atlikti ir laikytis visų sanitarinių reikalavimų.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kompostuoti namų sąlygomis gyvulinės kilmės medžiagų nerekomenduojama, mat greičiau susirgs žmogus, nei susikompostuos medžiagos.
Paklaustas, kur geriau kompostuoti, ar ant žemės, ar specialiuose konteineriuose, pašnekovas akcentavo, kad tai labai svarbus klausimas prieš norinti kažką kompostuoti.
„Mat jeigu kompostavimo aikštelė įrengta su hidroizoliaciniu sluoksniu, tuomet gerai ir konteineriuose, ir aikštelėse, tačiau jei ant žemės paruošta vieta – tai tik lygi vieta, tuomet atsiranda galimybė, kad skysčiai nutekės į gruntinius vandenius, įsiveis sliekai (nes tai jų maistas) ir savo buvimu vilios laukinius graužikus ar gyvūnus“, – patarimais dalijosi vyras.
Estija pirmauja, Lietuva vidutiniokė, Latvijoje stagnacija
Mūsų artimiausi kaimynai: Estija, Latvija, Lenkija. Kalbėdami apie kompostavimą, jo naudą, galime išskirti estus.
Dažnai lietuvių šmaikščiai pravardžiuojami labai lėtais, flegmatiškais, „išsižiojusiais“, šie ne tik paneigia visus jiems priskiriamus neigiamus epitetus, o ir visa galva lenkia Lietuvą. Estai ne tik apie kompostavimą žino daugiau, bet ir nevengia juo aktyviai užsiimti. Kiek kitokia situacija su Latvija, tiksliau sakant, visiškai priešinga.
A. Mačiulis nuogąstavo, kad Latvijoje kompostavimo reikalai dar prastesni nei Lietuvoje. Nei noro, nei žinių. Apie kitą mūsų kaimyninę valstybę Lenkiją, pašnekovas teigia žinantis mažai, tačiau mano, kad lenkai sugeba tinkamai tai daryti. Kažkokių didelių skirtumų, kurie būtų susiję su kompostavimo būdais nėra.
Kompostavimas turi įgauti svarbesnę reikšmę
Europos parlamento nare Radvile Morkūnaitė pritarė, kad kompostavimas labai svarbus procesas, kuris Lietuvoje turėtų įgauti svarbesnę reikšmę.
„Praėjusiais metais Europos Parlamentas svarstė biologiškai skaidžių atliekų atliekų tvarkymo problematiką. Tokios atliekos, deja, vis dar labai dažnai šalinamos į sąvartynus, kur, kaip jau minėjau, pūva ir išskiria šiltnamio dujas.
Tuo tarpu šios atliekos galėtų būti panaudojamos keleriopai: žemės ūkio sektorius galėtų jas naudoti kaip maistą gyvūnams ar natūralias trąšas (kompostą), o jei taip panaudoti nėra galimybių, jų puvimo metu susidarančios dujos galėtų būti panaudojamos energijai gauti – būstams šildyti, elektrai gaminti“, – svarbiausius akcentus pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, pagrindiniai tai paskatinti galintys veiksniai – tinkamas ir pakankamas gyventojų informavimas (panašu, kad informacinės kampanijos, nors ir nelabai aktyviai, įsibėgėja ir visuomenės aktyvumas didėja) bei galimybių kompostuoti atliekas, sudarymas.
„Pastaroji problema irgi po truputėlį pradėta spręsti – pradedant Klaipėda, vis daugiau individualių namų gyventojų yra aprūpinami kompostavimo talpomis. Būtų džiugu, jei ši tendencija ir toliau tęstųsi.“
5 patarimai, jei nusprendėte kompostuoti
Jei nusprendėte užsiimti kompostavimu, tuomet siūlome kelis patarimus, kurie turėtų praversti:
1. Nekompostuokite uždarose talpose, nes trūks gryno oro, tuomet sulėtės procesas, kuris nebus efektyvus.
2. Stambios medžiagos, 20-30 cm ilgio, turėtų būti apatiniame sluoksnyje. Ant jų kraunami smulkesni komponentai. Jei nusprendėte dėti nupjautą žolę, tai ji turi būti paskleidžiama tik susmulkinta, bei pavytinta, kitaip gali pradėti pūti.
3. Atkreipkite dėmesį, kad kompostą reikia saugoti nuo visiško išdžiūvimo. Mikroorganizmams būtinai reikia drėgmės. Tačiau nepersistenkite, komposto krūvos negalima perlaistyti, kitaip ims trūkti oro, masė gali prasmirsti.
4. Komposto krūvą laikas nuo laiko sluoksniuokite, pavartykite.
5. Kavos tirščiai taip pat tinka kompostavimui, bet per didelis jų kiekis rūgština kompostą, tad nepadauginkite.
Daugiau naudingų kompostavimo patarimų bei, kaip pasigaminti komposto konteinerį, rasite čia ir čia:
