Praėjusių metų rudenį savo veiklą pradėjęs „EIKA“ grupės vystytas ir valdomas bendro gyvenimo namų projektas „Solo Society City House Vilnius“, šį rudens semestrą pasitinka 100 proc. užimtumu. Komanda atskleidė kaip praėjo pirmieji 17 mln. eurų kainavusio projekto metai ir kaip atrodo tipinis „co-living’o“ gyventojo portretas.
2023 metų rugsėjo 6 dieną duris atvėręs ir įsikūręs Šv. Stepono gatvėje, sostinės Senamiesčio ir Naujamiesčio mikrorajonų sandūroje, kurį sudaro net 269 kambariai ir beveik 8 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto, šią savaitę mini pirmąjį gimtadienį.
„Solo Society City House Vilnius“ projekte lankytojai gali apsistoti trumpalaikiu (nuo 3 iki 29 nakvynių) arba ilgalaikiu (nuo 1 iki 12 mėn.) laikotarpiu bei rinktis iš trijų modernių kambarių tipų, kurių dydis varijuoja nuo 17 iki 24 kvadratinių metrų.
„Džiaugiamės sėkmingu startu. Pirmieji 12 mėn. buvo kupini tiek džiaugsmų, tiek iššūkių, bet pažinome savo rinką ir rudenį pasitinkame pilnu užimtumu.
Populiariausias svečių pasirinkimas trumpalaikei nuomai išlieka 3-5 nakvynės, jas dažniausiai renkasi 30-40 metų amžiaus lankytojai, o ilgesniam laikui įprastai apsistoja jaunesni studentai, kurie renkasi 4-6 ar 10-12 mėn. nuomą“, – teigia „Solo Society City House Vilnius“ bendro gyvenimo namų vadovė M. Gurauskaitė.
Kas renkasi gyventi „co-living“ namų principu?
Projektą valdančios įmonių grupės „EIKA“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje itin išpopuliarėjusio bendro gyvenimo namų konceptas pritraukia jaunesnę auditoriją. „Solo Society City House Vilnius“ gyventojų amžiaus vidurkis siekia 26,5 metus, o 51 proc. ilgalaikių nuomininkų sudaro studentai, 38 proc. – dirbantys suaugusieji.
Didžioji dalis co-living’o gyventojų yra atvykę iš užsienio (beveik 80 proc.), o per pirmuosius metus čia apsistojo žmonės iš 58 šalių.
Nepaisant to, Lietuvos piliečių koncentracija buvo didžiausia: 22 proc. ilgalaikių ir 24 proc. trumpalaikių nuomininkų. Daugiausiai kitataučių atvyko iš Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Turkijos ir Slovėnijos.
Visi projekto gyventojai gali mėgautis moderniomis bendro naudojimo patalpomis: virtuvėmis, darbo ir poilsio zonomis, skalbykla, sporto klubu, lauko ir stogo terasomis, žaidimų zona, kino teatro erdve ir uždara dviračių bei paspirtukų parkavimo stotimi.
Jau per pirmuosius metus čia vyko 15 bendruomenei skirtų renginių, suteikiančių šansą rasti draugų ir bendraminčių. Tarp jų – Helovino, Kalėdų ir Valentino dienos vakarėliai, protmūšiai, ledų diena, Užgavėnės, filmų vakaras, šachmatų ir stalo teniso turnyrai.
„Mūsų bendruomenę sudaro žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių, todėl stengiamės užsieniečiams parodyti savo tradicijų, kaip Užgavėnės ar lietuviškos Kalėdos, o juos pačius kviesti dalintis savo kultūra, kaip, pavyzdžiui, kartu su gyventojais organizuota tailandietiška Naujųjų metų šventė Songkran.
Būtent tai ir yra mūsų „co-living’o“ tikslas – atvira, žingeidi ir glaudi bendruomenė, kur visi jaučiasi patogiai“, – pasakoja M. Gurauskaitė.
Kam dar gali būti naudojamos „co-living“ patalpos?
Visgi „Solo Society City House“ išpopuliarėjo ne tik tarp čia apsistojančių, bet ir aplinkinių gyventojų tarpe. Pastate duris atvėrė kelios kavinės, pilateso studija, vyno parduotuvė ir degustavimo erdvė, kurios pritraukia daug vilniečių ir padeda keisti stoties rajono veidą į gerą.
Negana to, modernios projekto erdvės patraukė filmuotojų, fotografų ir renginių organizatorių dėmesį.
Šiemet čia vyko rinkodaros seminarai, Jaunųjų Kanų liūtų, „Vinted“, „15min“, „PropTech Lithuania“, Prekybos rūmų, „Transparency International“ ir „CreateCulture Lab“ renginiai, filmuotas „Akropolio“ ir „Bored Panda“ prekės ženklų turinys.
„Mūsų projektą atranda vis daugiau žmonių, kas leidžia kurti papildomą vertę tiek vietiniams gyventojams, tiek verslams.
Jaučiame tampantys svarbia vietinės miesto ekosistemos dalimi, nes pažinome savo auditoriją ir naujus veiklos metus pasitinkame ne tik puikiais rezultatais, bet ir su dar didesne motyvacija“, – džiaugiasi „Solo Society City House Vilnius“ atstovė.
