Architektai ir interjero dizaineriai dažniausiai namais paverčia kitų žmonių vizijas, o šįkart, iš pagrindų renovuodama senos statybos butą, studijos „Jurta“ architektė Rūta Goštautienė turėjo visišką kūrybos ir pasirinkimo laisvę – nebuvo nei konkrečių šeimininkų, nei jų norų ir pageidavimų. Projekto autorė interjerą kūrė ne taip, kad galėtų realizuoti išskirtinius sumanymus ir galbūt ne visiems priimtinas idėjas.
Objekto dosjė:
Tipas – renovuotas butas Vilniaus senamiestyje.
Buto plotas – 60 m².
Gyvenamoji erdvė – bendroji erdvė, 2 miegamieji, vonios kambarys.
Projekto autorė – architektė Rūta Goštautienė (studija „Jurta architektai“).
Praėjusio amžiaus viduryje Vilniaus senamiestyje pastatytame name įrengtas nedidelis dviejų kambarių butas rekonstrukcijos metu buvo visiškai pakeistas. Anksčiau atskirai įrengtos virtuvės vietoje dabar buvo numatytas dar vienas miegamasis, tad virtuvė perkelta į priešingą buto pusę – bendrąjį kambarį. Projektuoti interjerą architektė pradėjo nuo visiškai tuščios erdvės – senajame bute buvo išgriautos visos sienos, Rūta išsaugojo tik vieną originalų jo akcentą – svetainės zonoje buvusią seną krosnį. Ją, beveik nepakeitusią savo unikalios išvaizdos ir tebekūrenamą, vėliau sėkmingai integravo į šiuolaikišką, net šiek tiek vyrišką, studijos „Jurta“ stiliumi subtiliais retro akcentais pažymėtą interjerą. Tokių akcentų tarsi reikalavo pati senovinio buto erdvė ir Senamiesčio aplinka, tad architektė drąsiai tęsė šią temą dekoruodama sienas. Idėją tarsi pasufleravo anksčiau čia buvusi tuo metu madinga dviejų spalvų apdaila, todėl Rūta sienas taip pat „skėlė“ į dvi dalis: apatinė, iki palangės linijos, nudažyta pilkšvai melsvu atspalviu, likusi – šviesiai, o viršuje, palei lubas, per visą buto perimetrą, nubrėžta tamsi plona linija.
Santūrių prigesintų atspalvių interjere, paryškintame dideliais juodos spalvos akcentais, itin svarbus tapo išraiškingų tekstilės, medžio faktūrų bei spalvinių akcentų vaidmuo.
Šį interjerą architektė Rūta Goštautienė vadina savotišku savo maištu prieš „standartą“: neįprastas „skeltas“ sienų dekoras praėjusio šimtmečio stiliumi, didelės juodos plokštumos palyginti nedidelėje erdvėje – tokiems sprendimams, kuriems ryžtųsi toli gražu ne kiekvienas užsakovas, šįkart buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė.
Moderniame interjere pritapusi tokia, kaip buvusi, tik šiek tiek rekonstruota senovinė krosnis tapo išraiškingu ir net atliekančiu savo funkciją akcentu. Architektė pasakojo nustebusi, kai, pamėginus ją užkurti, viskas kuo puikiausiai veikė, ir džiaugėsi išsaugojusi ne tik istorinės atminties elementą, bet ir pritaikiusi nestandartinį šilumos šaltinį, suteikiantį visam interjerui romantikos.
Perkėlus virtuvės zoną į beveik 25 m² svetainę, buvo svarbu ją integruoti į interjerą taip, kad buitinė paskirtis būtų kuo mažiau pastebima. Todėl vietoj įprastų virtuvės baldų projekto autorė per visą ilgąją svetainės sieną suprojektavo vientisą konstrukciją, savo forma ir stiliumi primenančią anksčiau buvusias madingas vadinamąsias sekcijas. Šiam baldui, iš svetainės pereinančiam ir į prieškambario zoną, gaminti buvo pasirinkta gana neįprasta apdailos medžiaga – juodos spalvos plokštės. Iš jų suprojektuota pagrindinė svetainės-virtuvės baldo dalis, didžiosios spintos, už kurių durų suslėpta visa reikalinga virtuvės įranga, ir prieškambario zonos drabužinė, tad nedidelėje svetainės erdvėje ji tapo vyraujančiu spalviniu akcentu, suteikiančiu interjerui santūrumo, griežtumo, net vyriško rimtumo. Kita vertus, juodame fone įspūdingai išryškėjo jaukios medžio apdailos faktūra, pro langą atsiveriantis Senamiesčio vaizdas bei interjere pritaikyti ryškesni mėlyno kolorito spalviniai akcentai.
Svetainės puošmena – originalūs pagal užsakymą gaminti šviestuvai su šviečiančių burbulų kompozicijomis – tai dar viena užuomina į praėjusio amžiaus šeštajam dešimtmečiui būdingą stilistinį braižą.
Matinė juoda spalva iš virtuvės zonos pereina į funkcionalią prieškambario konstrukciją. Taip sukuriamas erdvės vientisumo įspūdis.
Bendrajame kambaryje įrengtos virtuvės baldų konstrukcija turėjo priminti svetainės sekciją, todėl projekto autorė čia pritaikė veidrodinius bei varinius paviršius, fasadą dekoravo originaliais sieniniais šviestuvais.
Nestandartinis sienų dekoravimo stilius ir juodos spalvos motyvas perkeliamas ir į kitus kambarius. Abiejuose miegamuosiuose išsaugotas toks pat stilistinis apdailos braižas su plona, sienas juosiančia juoda juostele, tačiau atsisakyta dvispalvio sienų apdailos sprendimo ir parinkti ramesni, jaukesni atspalviai, paįvairinti sodresniais tekstilės raštais ir faktūromis. Juoda spalva čia suskamba durų plokštumose – taip pasiekiamas viso interjero vientisumas ir išbaigtumas. Norėdama sustiprinti retro stiliaus įspūdį, architektė durų plokštumose pritaikė reljefinės faktūros stiklo intarpus. Toks durų dekoravimo būdas, itin dažnas praėjusio amžiaus viduryje, išryškino šio interjero istoriškumo, stilistinio tęstinumo idėją.
Miegamajame norėjosi ramesnių sprendimų, todėl atsisakyta dvispalvio sienų apdailos varianto, parinkti jaukesni, šiltesni atspalviai, paįvairinti sodresniais tekstilės raštais ir išraiškingomis minkštomis faktūromis.
Visos buto durys buvo nudažytos juodai ir dekoruotos reljefinio paviršiaus stiklu, buvusiu ypač madingu praėjusio amžiaus pabaigos interjeruose.
Bute įrengtas vonios kambarys nedidelis, tad projektuojant buvo svarbu ne tik vizualiai praplėsti jo erdvę, bet ir rasti vietos skalbyklei paslėpti. Patalpai dekoruoti buvo pasirinktos kelios apdailos medžiagos – margomis geometrinio rašto plytelėmis su 3D įspūdį sukuriančiu efektu išklotos grindys atsispindi veidrodinėse plokštumose. Jas projekto autorė pasirinko neatsitiktinai – taip buvo siekiama sukurti nesibaigiančios erdvės pojūtį. Kita vertus, dėl skalbyklės, sutalpintos į praustuvo spintelę, šio baldo gabaritai tapo kur kas didesni. Veidrodinė jos apdaila padėjo išsaugoti lengvumo bei erdvės pojūtį ir išlaikyti tinkamas proporcijas. O stalviršiui pasirinktas natūralaus akmens paviršius suteikė erdvei faktūriškumo bei išskirtinumo.
Dėl įmontuotos skalbyklės didesnė nei įprasta praustuvo spintelė turi ir privalumų – atsirado galimybė virš jos įrengti veidrodį-spintelę, kur patogu laikyti įvairius vonios kambario reikmenis.
Geometrinio rašto grindų plytelės ir veidrodiniai paviršiai, kuriais architektė dekoravo ne tik sieną virš praustuvo, bet ir vonios sienelę bei spintelės fasadus, sukuria nestandartinės erdvės efektą ir vizualiai ją padidina.
