Liepa – vienas intensyviausių mėnesių sode ir darže. Dienos ilgos, saulė kaitri, augalai aktyviai auga, žydi ir brandina derlių, todėl vandens jiems reikia gerokai daugiau nei pavasarį. Net kelių dienų sausra gali lemti nuvytusius lapus, nubyrėjusius žiedus, suskilinėjusius vaisius ar gerokai mažesnį derlių.
Tačiau ne visi augalai į drėgmės trūkumą reaguoja vienodai. Kai kurios rūšys trumpą sausrą ištveria gana lengvai, o kitoms reguliarus laistymas liepą tampa būtina išgyvenimo sąlyga.
Štai septyni augalai, kuriuos karščiausią vasaros mėnesį reikėtų stebėti ypač atidžiai.
1. Hortenzijos
Jau pats hortenzijų pavadinimas sufleruoja, kad šie augalai labai mėgsta vandenį. Jų dideli lapai išgarina daug drėgmės, todėl karštomis dienomis krūmai gali pradėti vysti net tuomet, kai buvo palaistyti prieš kelias dienas.
Drėgmės trūkumą pirmiausia išduoda nusvirę lapai ir žiedynai. Ilgiau nelaistomos hortenzijos gali prasčiau žydėti, o jų žiedų kraštai pradeda ruduoti.
Hortenzijas geriausia laistyti gausiai, tačiau rečiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Vandens srovę reikėtų nukreipti prie augalo pagrindo, o ne ant žiedų ir lapų.
Dirvą aplink krūmą verta mulčiuoti žieve, kompostu ar nupjauta žole. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo.
2. Pomidorai
Liepos mėnesį pomidorai aktyviai žydi ir brandina vaisius, todėl jiems itin svarbi pastovi dirvos drėgmė. Didžiausia klaida – leisti žemei visiškai išdžiūti, o vėliau pomidorus gausiai užlieti vandeniu.
Dėl netolygaus laistymo pomidorų vaisiai gali pradėti skilinėti. Drėgmės svyravimai taip pat gali prisidėti prie vaisių viršūninio puvinio atsiradimo, nes augalas prasčiau įsisavina kalcį.
Pomidorus geriausia laistyti ryte, vandens pilant tiesiai ant dirvos. Lapai turėtų išlikti kuo sausesni, ypač vakare, nes ilgai išliekanti drėgmė sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms.
Šiltnamyje augančius pomidorus per karščius gali tekti laistyti dažniau nei augančius lauke, nes uždaroje erdvėje dirva išdžiūsta sparčiau.
3. Agurkai
Agurkų vaisiuose yra labai daug vandens, todėl nenuostabu, kad šie augalai jautriai reaguoja į sausrą. Jeigu dirva per sausa, agurkai gali tapti kartūs, deformuotis arba nustoti augti.
Drėgmės trūkumą dažnai išduoda suglebę lapai ir lėčiau augantys vaisiai. Karštomis dienomis agurkų lapai gali šiek tiek nusvirti vidurdienį, tačiau jeigu jie neatsigauna vakare, augalus būtina palaistyti.
Agurkams labiausiai tinka šiltas, saulėje pastovėjęs vanduo. Labai šaltas vandentiekio ar šulinio vanduo gali sukelti augalams stresą.
Laistyti reikėtų prie šaknų, vengiant stiprios srovės, kuri galėtų išplauti dirvą. Aplink augalus taip pat naudinga paskleisti mulčio sluoksnį.
4. Cukinijos ir moliūgai
Dideli cukinijų ir moliūgų lapai išgarina daug vandens, o sparčiai augantiems vaisiams reikia nuolatinio drėgmės tiekimo. Todėl per sausras šie augalai gali greitai sustabdyti augimą.
Trūkstant vandens, nauji vaisiai gali likti maži, deformuotis arba pradėti pūti dar nepradėję normaliai augti. Augalai taip pat gali numesti dalį žiedų.
Cukinijas ir moliūgus geriau laistyti rečiau, bet labai gausiai. Paviršinis dirvos sudrėkinimas nėra pakankamas, nes šaknys turi gauti vandens ir gilesniuose sluoksniuose.
Vandenį reikėtų pilti prie augalo pagrindo, stengiantis nešlapinti didelių lapų. Šlapi lapai ir prasta oro cirkuliacija gali paskatinti miltligės plitimą.
5. Jurginai
Liepos mėnesį jurginai sparčiai auga ir pradeda krauti daugybę žiedpumpurių. Jeigu tuo metu jiems trūksta vandens, stiebai gali likti silpnesni, o žiedai – mažesni.
Ypač daug drėgmės reikia aukštaūgiams ir stambiažiedžiams jurginams. Jie turi didelę lapiją, todėl karštomis ir vėjuotomis dienomis išgarina nemažai vandens.
Jurginus rekomenduojama laistyti gausiai vieną ar kelis kartus per savaitę, atsižvelgiant į dirvožemį ir oro sąlygas. Lengvoje, smėlingoje dirvoje vandens reikės dažniau nei sunkesnėje molingoje žemėje.
Augalus verta laistyti ryte, kad iki vakaro dirvos paviršius ir lapai spėtų pradžiūti.
6. Rododendrai ir azalijos
Rododendrai bei azalijos turi gana negilią šaknų sistemą, todėl viršutiniam dirvos sluoksniui išdžiūvus jie greitai pajunta drėgmės trūkumą. Nors liepą šie augalai dažniausiai jau būna peržydėję, būtent tuo metu jie pradeda formuoti pumpurus kitų metų žydėjimui.
Jeigu vasarą augalas nuolat kenčia nuo sausros, kitą pavasarį jis gali žydėti gerokai silpniau. Drėgmės trūkumą gali išduoti suglebę, susisukę ar parudavę lapai.
Rododendrus geriausia laistyti minkštesniu lietaus vandeniu, nes jie mėgsta rūgštesnę dirvą ir gali jautriai reaguoti į labai kalkingą vandenį.
Aplink krūmus naudinga paskleisti pušų žievės ar spygliuočių mulčio. Tačiau dirvos nereikėtų giliai purenti, nes galima pažeisti paviršiuje esančias šaknis.
7. Vazonuose ir loveliuose augančios gėlės
Pelargonijos, petunijos, surfinijos, lobelijos ir kitos balkonų gėlės liepą dažnai reikalauja daugiausia dėmesio. Nedideliame vazone esantis žemės kiekis įkaista ir išdžiūsta daug greičiau nei dirva gėlyne.
Saulėtoje vietoje stovinčius vazonus per karščius gali tekti laistyti kasdien, o labai karštomis ir vėjuotomis dienomis – net du kartus per dieną.
Ar augalui reikia vandens, galima patikrinti pirštu palietus dirvą kelių centimetrų gylyje. Jeigu ji visiškai sausa, augalą reikėtų palaistyti.
Svarbu įsitikinti, kad vazono dugne yra drenažo angos. Nors gėlėms reikia daug vandens, jų šaknys neturėtų nuolat stovėti šlapioje žemėje.
Kada geriausia laistyti augalus?
Tinkamiausias laikas laistyti – ankstyvas rytas. Tuomet augalai suspėja apsirūpinti drėgme prieš prasidedant didžiausiam karščiui, o vanduo iš dirvos išgaruoja lėčiau.
Laistyti galima ir vakare, tačiau reikėtų vengti gausiai šlapinti lapus. Per naktį drėgni išliekantys lapai gali būti jautresni grybinėms ligoms.
Karščiausiu dienos metu laistyti nerekomenduojama. Didelė dalis vandens greitai išgaruoja, o ant lapų patekę lašai gali sukelti papildomą augalų stresą.
Kaip suprasti, kad augalui trūksta vandens?
Pirmieji drėgmės trūkumo požymiai dažniausiai yra nusvirę, susisukę ar praradę stangrumą lapai. Taip pat gali pradėti kristi žiedai, džiūti lapų kraštai, sustoti vaisių augimas.
Vis dėlto nereikėtų pasikliauti vien augalo išvaizda. Kai kurie augalai per karščius vidurdienį natūraliai nuleidžia lapus, tačiau vakare atsigauna. Prieš laistant verta patikrinti dirvos drėgmę kelių centimetrų gylyje.
Perlaistymas gali būti ne mažiau pavojingas nei sausra. Nuolat šlapioje dirvoje šaknims ima trūkti oro, jos gali pradėti pūti, o lapai – gelsti.
Viena klaida, kurią daro daugelis sodininkų
Dažna klaida – kasdien augalams užpilti tik nedidelį kiekį vandens. Taip sudrėkinamas tik pats dirvos paviršius, todėl augalai pradeda formuoti negilias šaknis ir tampa dar jautresni karščiui.
Daugumą lysvėse ir gėlynuose augančių augalų geriau laistyti rečiau, tačiau taip, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Vazonuose augančioms gėlėms ši taisyklė taikoma kiek kitaip, nes jų žemė išdžiūsta gerokai greičiau.
Reguliarus dirvos tikrinimas, laistymas rytais ir mulčio sluoksnis gali padėti augalams lengviau ištverti net karščiausias liepos dienas.
